“Du dubenys nuodų” JAV prezidento rinkimuose

Lapkričio 5 dieną įvyksiantys JAV prezidento rinkimai verčia Kiniją vis akyliau ir neramiau suklusti bei klausti: ar numanomi demokratų ir respublikonų kandidatai – dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas – pakeis užsienio politikos trajektoriją Kinijos atžvilgiu? Atsakymas: vargiai. Nors du kandidatai drastiškai skiriasi valstybės valdymo stiliumi, daugelis Kinijos stebėtojų mano, kad JAV ir toliau laikysis tos pačios griežtos Kinijos politikos, kuri yra paremta „strategine konkurencija.“[1] Todėl, nors ir įvyktų JAV prezidentų apsikeitimas, tai yra tie patys „du dubenys nuodų“ Kinijai – metafora, naudojama Kinijos akademikų ir analitikų, išreiškiant mažus lūkesčius dėl JAV užsienio politikos pokyčio Kinijos atžvilgiu. Visgi, iš kitos pusės, visoje JAV prezidento rinkimų kampanijoje Kinija atranda ne tik blogybes, bet įžvelgia ir galimybes.

Šio biuletenio tikslas – pristatyti kontekstą, kaip Kinija vertina svarbiausius kandidatus į JAV prezidentus, ir kokias galimybes Kinija siekia išnaudoti JAV prezidento rinkiminės kampanijos metu – (per)formuojant savo užsienio politikos elgesį su Europos Sąjunga, sustiprinant strateginę poziciją Indijos-Ramiojo vandenyno regione bei gerinant savo įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Joe Bidenas ar Donaldas Trumpas – tie patys „du dubenys nuodų“ Kinijai

Vyraujanti nuomonė tarp Kinijos akademikų ir analitikų – nesvarbu, kas laimės JAV prezidento rinkimuose, nes tai iš esmės nepakeis Amerikos „strateginės konkurencijos“ su Kinija krypties.

Vyraujanti nuomonė tarp Kinijos akademikų ir analitikų – nesvarbu, kas laimės JAV prezidento rinkimuose, nes tai iš esmės nepakeis Amerikos „strateginės konkurencijos“ su Kinija krypties. Visgi, norint suprasti šį Kinijoje vyraujantį leitmotyvą, į du labiausiai tikėtinus kandidatus, Joe Bideną ir Donaldą Trumpą, ir į jų pastarąją politikos retoriką bei elgesį Kinijos atžvilgiu reikėtų pažvelgti atskirai.

Pieš Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumą 2023 metų pabaigoje San Franciske įvykęs dvišalis susitikimas tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos lyderio Si Dzinpingo įnešė daugiau stabilumo į trapius JAV ir Kinijos santykius. Susitikime dvi šalys sutarė dėl konkrečių bendradarbiavimo sferų, įskaitant klimato kaitos problemą, nelegalios sintetinio narkotiko, fentanilio, gamybos ir prekybos apribojimą, bei karinio dialogo atnaujinimą. Nors ši bendradarbiavimo nuotaika jautėsi ir 2024 metų pradžioje (pavyzdžiui, sausio pabaigoje buvo įsteigta dvišalė darbo grupė kovoti su narkotikais), visgi ją slegia Pekino nerimas dėl JAV pastangų suvienyti sąjungininkes Indijos ir Ramiojo vandenyno regione į koaliciją prieš Kiniją. Šį Pekino nerimą sustiprino ir neseniai vykusios JAV ir Filipinų bendros oro pajėgų pratybos virš Pietų Kinijos jūros, taip signalizuojant apie tvirtą JAV ir jos sąjungininkių karinį aljansą.

Taip pat Pekinas neramiai stebi ir JAV karinę paramą Taivanui. Kai 2023 metais gruodžio mėnesį JAV patvirtino $300 milijonų vertės ginklų pardavimą Taivanui, Kinijos valdžia atsakomuoju veiksmu įvedė sankcijas penkiems JAV ginklų gamintojams. JAV komercijos sekretorė Gina Raimondo tą patį mėnesį išreiškė, kad jos departamentui yra reikalingi didesni finansai, kad sustabdytų Kiniją nuo pažangių puslaidininkių kūrimo. Taigi, visa ši pastarųjų veiksmų virtinė, gilinanti įtrūkius JAV-Kinijos santykiuose, tik sustiprina Kinijos nepasitikėjimą Joe Bidenu ir jo administracijos tolimesnio bendradarbiavimo su Kinija perspektyvomis.

Kita vertus, Kinijos akademikai ir analitikai teigia, kad perrinkus Joe Bideną būtų „truputis“ daugiau nuspėjamumo ir stabilumo dvišaliuose santykiuose turint omenyje, kad Donaldo Trumpo valdymo stilius pasižymi ypatingu „nenuspėjamu“ ir „kaprizingumu“ – tai bruožai, kurie yra kaip antitezė Kinijos sistemai, vertinančiai stabilumą ir nuspėjamumą. Dabartinė Trumpo retorika rinkiminėje kampanijoje iš tiesų stiprina vertinimus, jog Trumpo išrinkimas galimai sukeltų daugiau trikdžių ir atneštų drastiškus pokyčius į santykius su Kinija. Vienas reikšmingiausių jo pastarųjų pareiškimų buvo apie tai, kad Trumpas, jei būtų išrinktas, ketina įvesti daugiau nei 60 procentų muitą kiniškoms prekėms lyginant su dabartiniais 25 procentų įvestais 2018 metais, kuomet buvo pradėtas prekybos karas su Kinija.

Toks žingsnis prieštarautų Kinijos puoselėjamai vizijai plėtoti prekybinius santykius su JAV, kurie, anot Kinijos, turėtų būti paremti „abipuse pagarba,“ „taikia koegzistencija“ ir „abipusio laimėjimo bendradarbiavimu.“ Tad tokios vizijos priešakyje, Kinija būtų nelinkusi susidurti ir tvarkytis su dar viena Trumpo „isterija“ ir verčiau tęstų bendradarbiauti su Bideno administracija, kuri turėtų tik „ištaisyti savo klaidas“ ir pakeisti savo „konfrontacinę politiką“ Kinijos atžvilgiu. Visgi, Asia Society instituto analitikas Lyle J. Morris apibendrinant teigia, kad įsišaknijusi ilgalaikė sisteminė konkurencija, o ne išrinktas konkretus kandidatas nulems dvišalius santykius tarp JAV ir Kinijos.

Trumpo pergalė: puikus momentas Kinijai?

Nors Kinijos akademikai ir analitikai neišskiria nei vieno kandidato, kuris būtų palankesnis Kinijai, visgi Donaldo Trumpo pergalė, kuri greičiausiai paskatintų chaotišką poslinkį JAV politikoje, galimai atneštų Kinijai šansą gerinti santykius su Europos Sąjunga, sustiprinti savo strateginę poziciją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei pasirodyti kaip „stabilizuojanti galia neramiame pasaulyje.“

Nors Kinijos akademikai ir analitikai neišskiria nei vieno kandidato, kuris būtų palankesnis Kinijai, visgi Donaldo Trumpo pergalė, kuri greičiausiai paskatintų chaotišką poslinkį JAV politikoje, galimai atneštų Kinijai šansą gerinti santykius su Europos Sąjunga, sustiprinti savo strateginę poziciją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei pasirodyti kaip „stabilizuojanti galia neramiame pasaulyje.“ Būtent pastaroji frazė buvo ištarta Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi vasario mėnesio viduryje vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Išties, Wang atvykimas į Europą sutapo su momentu, kai D. Trumpas išreiškė skepticizmą dėl NATO, bemaž atvirai kviečiant Rusiją užpulti NATO nares, kurių gynybos išlaidos neatitinka įsipareigotų 2 procentų. Tokius galimai „begriūnančius“ transatlantinius santykius Kinija galėtų išnaudoti savo interesams.

Galima prisiminti, jog D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu ES tarėsi su Kinija dėl susitarimo, apimančio milžiniškas investicijas (CAI)[2], Berlynas tik dar labiau sustiprino savo priklausomybę nuo Kinijos 5G įrangos, o Italija pasirašė „Juostos ir kelio“[3] susitarimą su Pekinu[4]. Šis precedentas rodo, jog prastėjant ES ir JAV santykiams Kinija galėtų naują Trumpo prezidentavimo laikotarpį taip pat išnaudoti (pa)gerinant ekonominius ir prekybinius ryšius su ES. Šis uždavinys yra nelengvas, tačiau svarbus Pekinui turint omenyje pastaruoju metu itin suprastėjus santykius su ES: 2023 metais bendra prekyba su ES nukrito 7 procentais, ES pradėjo anti-subsidijų tyrimą dėl elektrinių transporto priemonių importo iš Kinijos, taip pat ES priėmė „kovos su  ekonomine prievarta“ instrumentą[5], o ES ambasadoriai sutiko įtraukti į sąrašą Kinijos ir Honkongo įmones, kurios apeina sankcijas, taikomas Rusijai. Todėl nenuostabu, jog Wang Yi susitikimuose su valdžios pareigūnais iš Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių Miuncheno saugumo konferencijos metu pabrėžė, kad Kinija yra „atsakinga“ ir „patikima“ veikėja, siekianti susigrąžinti prarastą pasitikėjimą.

Trumpas rinkiminėje kampanijoje yra ne kartą pareiškęs, kad norėtų sugrąžinti JAV karius iš Japonijos ir Pietų Korėjos. Šis žingsnis, kuris reikšmingai sumenkintų JAV karinio aljanso su sąjungininkėmis tvirtumą Indijos-Ramiojo vandenyno regione, įgalintų Kiniją vis aršiau ir ryžtingiau reikšti savo pretenzijas į teritorijas, pavyzdžiui, esančias Pietų Kinijos jūroje, įskaitant Taivaną. Išties, galimai subirusio aljanso rezultatas būtų reikšmingai mažesnė parama Taivanui, kuriam Kinija galėtų taikyti vis didesnį spaudimą per „pilkosios zonos“ veiklas.

Galiausiai, D. Trumpui pareiškus, jog negintų tų NATO valstybių, kurių gynybos išlaidos neatitinka įsipareigojimų, Wang Yi jau Miuncheno saugumo konferencijoje patikino, kad Kinija „išlaikys savo pagrindinius principus ir politiką nuoseklią ir stabilią.“

Galiausiai, D. Trumpui pareiškus, jog negintų tų NATO valstybių, kurių gynybos išlaidos neatitinka įsipareigojimų, Wang Yi jau Miuncheno saugumo konferencijoje patikino, kad Kinija „išlaikys savo pagrindinius principus ir politiką nuoseklią ir stabilią.“ Tokia žinutė, kuri yra priešinga D. Trumpo nesaugumo ir nestabilumo baimę kurstančiai retorikai, tik sustiprina Kinijos projektavimą kaip „atsakingos veikėjos“ tarptautinėje arenoje įvaizdį. Šis įvaizdis Kinijai yra svarbus ne tik psichologiškai taikantis į ES auditoriją, bet ir vietinei Kinijos auditorijai, turint omenyje Kiniją varginančius vidinius sunkumus, įskaitant lėtėjantį ekonomikos augimą.

„Du dubenys nuodų“, bet su potencialiais dividendais

Artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose Kinija neišskiria, kuris kandidatas būtų reikšmingai palankesnis Kinijai, nes dvišaliai santykiai vienaip ar kitaip bus toliau paremti „strategine konkurencija.“ Tačiau už šio leitmotyvo slypi Kinijos noras palaikyti santykiuose „stabilumą“ ir „nuspėjamumą“, kuris, anot Kinijos akademikų ir analitikų, yra daugiau tikėtinas perrinkus J. Bideną. Visgi, galimą Donaldo Trumpo laimėjimą Kinija taip pat galėtų potencialiai panaudoti susirenkant minėtus psichologinius dividendus kaip minimumą, o galbūt ir ekonominę ir strateginę įtaką – kaip maksimumą. Čia suklusti turėtų ir pati ES, nes JAV prezidento rinkimų rezultatai formuos Kinijos užmojus ES atžvilgiu ir už jos ribų. Tad ES jau dabar turėtų atlikinėti savo namų darbus pasiruošiant ir numatant scenarijus, kokią įtaką turės vieno ar kito prezidento išrinkimas ES santykiams su Kinija.