Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Lap 09, 2023

ES plėtros metodikos atnaujinimas: Naujųjų Rytų šalių kandidačių stojimo perspektyvų didinimas

Nuotraukos šaltinis: Frederic Köberl/Unsplash
Santrauka

Stojimo į Europos Sąjungą (ES) proceso pažangos perspektyvos visų pirma susijusios su dviem pagrindinėmis sritimis: Vakarų Balkanų šalių kandidačių, o taip pat Ukrainos ir Moldovos vidaus pasirengimo stiprinimu ir ES plėtros priemonių rinkinio pritaikymu siekiant užtikrinti, kad stojimo procesas būtų veiksmingas ir negrįžtamas. Vis dėlto ES susidūrė su reikšmingais iššūkiais siekdama paskatinti Turkiją ir šešias Vakarų Balkanų šalis imtis visapusiškų vidaus reformų, kurios atitiktų strateginę sistemą, apimančią 33 ES plėtros proceso skyrius. Juodkalnija, Serbija ir Turkija yra vienintelės trys šalys, kurioms pavyko atidaryti derybų skyrius, o Juodkalnija yra vienintelė šalis kandidatė, kuri atidarė visus 33 skyrius, o 3 iš jų preliminariai uždarė.

Šioje analitinėje publikacijoje aptariami trys esminiai plėtros proceso aspektai. Pirma, joje nagrinėjami geopolitiniai aspektai, apibrėžiant paramos plėtrai parametrus ir pabrėžiant būtinybę, kad šie procesai vyktų artimoje, o ne tolimoje ateityje. Antra, dokumente sistemingai ir glaustai analizuojami skirtumai tarp „peržiūrėtos plėtros metodikos“ (angl. Revised Enlargement Methodology – REM) ir analitinių centrų pasiūlymų ją tobulinti, įskaitant etapinį stojimą ir kitus elementus, išdėstytus Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyme. Atlikus kruopščią šių iniciatyvų privalumų ir trūkumų analizę, dokumente siekiama nustatyti, kurie elementai geriausiai padeda siekti narystės siekiančių Rytų Europos valstybių tikslų, susijusių su stojimu į ES.

Trečia, šioje studijoje aptariama patirtis, susijusi su Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis, ir atskleidžiamos vertingos pamokos, kurios gali būti naudingos tiek ES, tiek trims Rytų partnerystės šalims: Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Analitinės publikacijos pabaigoje pateikiamos išsamios rekomendacijos, parengtos remiantis REM analize ir pasiūlymais dėl jos tobulinimo. Šios rekomendacijos suformuluotos atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria Turkija ir Vakarų Balkanų šalys stojimo į ES procese, ir suteikia vertingų įžvalgų naujoms Rytų Europos regiono šalims, siekiančioms narystės ES.

RESC asocijuotasis ekspertas ir Vokietijos Gyseno Justo Lybigo universiteto politikos mokslų instituto mokslinis darbuotojas ir doktorantas, tiriantis pasaulinę valdyseną bei valstybių ES kaimynystėje atsparumą. 2015–2021 m. paskelbė daug publikacijų apie Europos integraciją, ES ir Rusijos sąveiką, gerą valdyseną ir energetinį saugumą Rytų Europoje. D. Cenusa taip pat yra asocijuotasis ekspertas Moldovos analitiniame centre „Expert-Grup“, kuriame nuo 2015 m. koordinuoja SIDA finansuojamą bendrą projektą su Briuselio Europos politikos studijų centru, tiriantį Sakartvelą, Moldovą ir Ukrainą.