Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Naujienlaiškis Geg 12, 2023

Gegužės 12 d. RESC naujienlaiškis

Nuotraukos šaltinis: James Ferguson/Financial Times
Santrauka

Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.

  • Vilčių, jog Kinija gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, yra nedaug.
  • Matoma įtampa tarp Rusijos karinio elito ir „Wagner“ lyderio J. Prigožino nebūtinai indikuoja apie skilimą Kremliaus viduje.
  • Kviečiame į nuotolinę diskusiją, skirtą Turkijos rinkimų rezultatų aptarimui

Vilčių, jog Kinija gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, yra nedaug

Kinija, kaip teigia kai kurie ekspertai, gali būti vienintele valstybe, kuri galėtų priversti Kremlių užbaigti karą Ukrainoje. Tokie svarstymai pasigirsta vis dažniau, tačiau pagrindas tokiems teiginiams virsti realybe, bent kol kas, yra menkas. Nors Kinija Ukrainos karo kontekste stengiasi save pozicionuoti kaip nešališką veikėją, ji išlieka ekonomiškai ir politiškai palanki kaimyninei Rusijai. Be to, Kinijos deklaruojamas neutralumas abejotinas dar ir dėl to, jog Xi Jinpingas, oficialiu vizitu kovo mėnesį vykęs į Maskvą, nepaisant V. Zelenskio kvietimo, Kyjive vis dar neapsilankė.

„V. Zelenskis kvietimą pateikė praėjus vos savaitei po Si valstybinio vizito į Rusiją. Kinijai, kuri vis dažniau nurodo veikianti kaip taikos tarpininkė Rusijos ir Ukrainos kare, diplomatiniu požiūriu tai keblus momentas – vargu, ar bus įmanoma paaiškinti, kodėl neaplankomos abi konflikto šalys ir nebendraujama su jomis abiejomis. Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos vadovas išreiškia norą kalbėtis su Kinija, tačiau nėra jokių požymių, kad Si galėtų planuoti pokalbį su V. Zelenskiu. Vis dėlto grįžusi iš Kinijos Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pažymėjo, kad Si išsakė norą pasikalbėti su Ukrainos prezidentu „tinkamu laiku ir sąlygomis“. Šiaip ar taip, nedidelės Ukrainos viltys, kad Kinija gali įtikinti Rusiją užbaigti karą, palaipsniui blėsta“, – naujausioje Kinijos apžvalgoje rašo RESC Kinijos tyrimo programos asocijuotas ekspertas R. Boruta ir stažuotoja E. Pinelytė. Be šių dalykų, apžvalgoje rašoma apie kitus aktualius Kinijos vidaus bei užsienio politikos klausimus, aptariamos Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių aktualijos, taip pat pateikiamos dėmesio vertos knygų ir dokumentinių filmų apie Kiniją rekomendacijos.

Matoma įtampa tarp Rusijos karinio elito ir „Wagner“ lyderio J. Prigožino nebūtinai indikuoja apie skilimą Kremliaus viduje

Rusijoje pastaraisiais mėnesiais tarp gynybos ministerijos ir privačių karinių grupuočių matoma akivaizdi įtampa. Ryškiausiai tai pasimatė pastarosiomis dienomis, kuomet „Wagner“ grupuotės vadas J. Prigožinas viešai pasmerkė Rusijos karinę vadovybę dėl nepakankamos logistinės paramos Bachmute kariaujantiems samdiniams. Tačiau tai, kaip pažymi RESC direktorius L. Kojala, nebūtinai žymi galimus didesnius nesutarimus tarp Rusijos politinio elito ir tai nebūtinai indikuoja apie galimą jo skilimą.

„Pats faktas, kad Rusijos režimo veikime tokios sukarintos grupuotės kaip „Wagner“ atlieka tokį vaidmenį, yra savaime iliustratyvus veiksnys, bet sudėtinga vertinti, ar tai yra aiškaus ir identifikuojamo elito skilimo požymis, ar tai yra žaidimas šešėliuose, bandant siųsti pasauliui žinią apie nesutarimus, bet nebūtinai įrodant, kad jie iš tikrųjų rimti ir vedantys prie pokyčių. Tokia situacija tęsiasi jau ne vieną mėnesį ir neturime pagrindo manyti, kad ji gali keistis ateityje, nebent okupacinių pajėgų patiriami nuostoliai bus tokie dideli, kokie yra dabar. Skaičiuojama, kad nuo gruodžio Donbase agresorius galėjo prarasti iki 20 tūkst. karių, ir nemaža dalis susijusi su tuo, kas vyksta Bachmute, o „Wagner“ grupuotės patiriami nuostoliai yra ženkli to dalis“, – komentavo RESC direktorius L. Kojala.

Kviečiame į nuotolinę diskusiją, skirtą Turkijos rinkimų rezultatų aptarimui

Turkijoje sekmadienį vyksta prezidento ir parlamento rinkimai. Dabartiniam prezidentui R. T. Erdoganui iššūkį meta opozicijos atstovas K. Kılıçdaroğlu. Ar gali baigtis Erdogano epocha? Ar galima laukti politinės krizės Turkijoje? Kaip galėtų vystytis įvykiai, jei opozicijos rėmėjai masiškai protestuos prieš Erdogano bandymus išlaikyti valdžią?

Pirmadienį, gegužės 15 d., 11.30 val. kviečiame stebėti Turkijos pirmojo rinkimų turo aptarimą su Turkijos ekspertu Dimitar Bechev, nereziduojančiu vyresniuoju analitiku Atlantic Council Europos centre.

Diskusija bus transliuojama per RESC Facebook paskyrą.

Apie JAV ekonomikos strategiją

RESC direktorius L. Kojala – apie trinamą ribą tarp nacionalinio saugumo ir ekonominės gerovės bei kokios strategijos įgyvendinimo imasi JAV, kad atlieptų vidaus ekonomikos iššūkius bei Kinijos dominavimą rinkose: https://www.delfi.lt/news/ringas/…

Simona yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantė. Simona prie Rytų Europos studijų centro komandos prisijungė 2021 metų rudenį ir šiuo metu yra atsakinga už renginių bei konferencijų organizavimą, prisideda prie projektų įgyvendinimo. Pagrindinės domėjimo sritys – karyba, nacionalinio saugumo ir gynybos politika.