Kinijos apžvalga 2023-9. Juostos ir kelio iniciatyvos dešimtmetis

Kontekstas:

Rugsėjo 28 d. JAV valstybės departamento Pasaulinės veiklos centras išplatino specialiąją ataskaitą apie Kinijos veiklą siekiant performuoti pasaulinę informacinę aplinką. Ataskaitoje Kinija kaltinama dėl „apgaulingų ir prievartinių metodų“ naudojimo siekiant „daryti įtaką tarptautinei aplinkai“. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo ataskaitą ir pavadino Jungtines Amerikos Valstijas „melo imperija“, pridėdama, kad „būtent JAV pavertė pasaulinę informacijos erdvę ginklu“.

Įdomu tai, kad yra keletas skirtingų šios citatos šaltinių. „Melo imperija“ – Geroge’ui Orwellui dažnai klaidingai priskiriama citata, kurią galima rasti gydytojo, buvusio JAV Kongreso Atstovų Rūmų atstovo iš Teksaso valstijos Rono Paulo 2008 m. išleistoje knygoje „Revoliucija: manifestas“. Frazę „melo imperija“ taip pat galima išgirsti Vladimiro Putino 2022 m. vasario 24 d. kalboje, kuria jis pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą. Šioje kalboje Putinas griežtai sukritikavo JAV ir ją pavadino „melo imperija“. Taigi atrodo, kad Kinijos užsienio reikalų ministerijos plunksnos meistrai renkasi kritikuoti Vakarus orveliška formuluote su rusiško autoritarizmo prieskoniu.

VIDAUS POLITIKA ir UŽSIENIO REIKALAI

1. Pekino „propalestinietiškas neutralumas“

Kinijos užsienio reikalų ministras Vang I Izraelio ir „Hamas“ karo klausimu pirmą kartą prakalbo per ES ir Kinijos aukšto lygio strateginį dialogą. Atsakydamas į reporterių klausimus dėl dabartinės situacijos Palestinoje ir Izraelyje, Vang I griežtai stojo į palestiniečių pusę ir klausė: „Izraelio tauta nebėra išstumta pasaulyje, o kada į savo žemę galės grįžti palestiniečiai?“ Pokalbyje su kolega Saudo Arabijos užsienio ministru princu Faisalu bin Farhanu Kinijos užsienio reikalų ministras toliau spaudė Izraelį teigdamas: „Izraelis, kurio veiksmai peržengė savigynos ribas, turi rimtai klausyti tarptautinės bendruomenės ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus raginimų ir nutraukti kolektyvines bausmes Gazos gyventojams.“ Raginimus nutraukti prievartą, kuri gali „suardyti taiką regione“, jis pakartojo ir savo kolegai Irano užsienio reikalų ministrui Hosseinui Amirabdollahianui. Kinijos diplomatijos vadovas sakė, kad „Kinija remia musulmoniškų valstybių siekį stiprinti vienybę, koordinavimą ir kalbėti vienu balsu Palestinos klausimu“.

Kinija iki šiol nėra tiesiogiai pasmerkusi „Hamas“ atakų ir įkaitų grobimo. Gana aišku, kad Pekino pozicija sutaps su platesnės arabų bendruomenės nuomone, kartu pabrėžiant šalies neutralumą konflikte.

2. Kyjivo kantrybė Pekinui išseko

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra į „terorizmo rėmėjų“ sąrašą įtraukė tris didžiausias Kinijos valstybines naftos ir dujų bendroves – „CNOOC Group“, „Sinopec Group“ ir CNPC. Pasak agentūros atstovų, šios trys didžiausios kinų naftos ir dujų bendrovės toliau įgyvendina bendrus projektus su Rusija ir mokėdamos didžiulius mokesčius finansuoja Rusijos strateginę pramonę. Šiuo žingsniu Kyjivas atsisako giliai įsišaknijusios tradicijos toleruoti glaudžius Pekino ryšius su Maskva – Pekinas laikytas galimu partneriu po karo atstatant Ukrainos infrastruktūrą ir diegiant technologijas.

3. Juostos ir kelio iniciatyvos dešimtmetis

JAV ir Europai visą dėmesį telkiant į karus Ukrainoje ir Izraelyje, Kinijos prezidentas Si Dzinpingas trečiajame Juostos ir kelio iniciatyvos tarptautinio bendradarbiavimo forume kuria plačius tinklus su globaliųjų Pietų valstybėmis. Šis forumas žymi prezidento Si Dzinpingo svarbiausios iniciatyvos, kuria siekiama stiprinti Kinijos lyderystę investuojant į infrastruktūros projektus globaliuosiuose Pietuose, dešimtmetį.

Kaip pažymi „The Guardian“ vyr. korespondentė Kinijoje Amy Hawkins, „Pekinas stengiasi aiškiai parodyti, kad jo pasiūlymas globaliesiems Pietums yra patrauklesnis už tai, ką siūlo Briuselis ar Vašingtonas“. Ir išties jau konferencijos atidarymo ceremonijos kalboje Si Dzinpingas pozicionavo Juostos ir kelio iniciatyvą kaip alternatyvą Vakarų vadovaujamai pasaulio tvarkai, teigdamas: „Ideologinė konfrontacija, geopolitinė konkurencija ir [valstybių] blokų politika mums nėra pasirinkimo klausimas. Mes esame prieš vienašališkas sankcijas, ekonominę prievartą ir atsiejimą, tiekimo grandinių sutrikimus.“ Situaciją tiksliai apibendrina „The China Project“ vyr. redaktorius Jeremy Goldkornas: „Patinka mums tai ar ne, bet Si Dzinpingas kuria naują pasaulio tvarką.“

Vis dėlto šių metų bendra Juostos ir kelio iniciatyvos forumo dalyvių nuotrauka atrodė liūdinančiai – atvykusių valstybių vadovų skaičius sumažėjo (2023 m. jų buvo 22, 2019 m. – 36), o tai signalizuoja, kad Kinijos iškilimas nėra neišvengiamas ir susirasti naujų draugų pasaulyje tampa vis sunkiau.

4. Dėmesio centre – Rusijos dalyvavimas Juostos ir kelio iniciatyvos forume

Tarp forumo svečių buvo aukštas pareigas einantis Talibano atstovas, tokių šalių kaip Indonezijos, Čilės ir Kazachstano vadovai ir iš viso 140 šalių atstovai. Visgi garbės svečias buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šis vizitas buvo pirmoji Putino kelionė nuo to laiko, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jo arešto orderį, ir pirmas apsilankymas Kinijoje po to, kai Putinas su Si žiemos olimpinių žaidynių metu susitarė dėl „neribotos“ partnerystės likus vos 20 dienų iki Rusijos invazijos į Ukrainą.

Rusijos prezidentas sakė kalbą po Si, vadino jį „brangiu draugu“ ir kvietė užsienio valstybes investuoti į keletą Rusijoje šiuo metu vystomų šiaurės–pietų prekybos koridorių. Po formaliosios forumo dalies vyko trijų valandų Si susitikimas su Putinu. Si Putinui sakė, kad „politinis tarpusavio pasitikėjimas nuosekliai didėja; palaikomas glaudus ir efektyvus strateginis bendradarbiavimas“. Putinas pažymėjo, kad Kinija ir Rusija „labai užtikrintai veikia dvišaliu pagrindu“.

Putinui stovėjimas petys į petį su Si padeda sudaryti įspūdį, kad jis nėra izoliuotas nuo likusio pasaulio, taip užsitikrinant tvirtesnę paramą savo karui Ukrainoje. O Si, pasak Rygos Stradinio universiteto užsienio politikos ekspertės Unos Aleksandros Berzinos-Cerenkovos, Putino buvimas forume naudingas tuo, kad „padeda Kinijai stiprinti savo pozicijas ir vaidmenį regionuose, kurie jaučia nuoskaudas Vakarų sistemai“. Tad susitikimas su Putinu yra galimybė pademonstruoti Kinijos ambiciją performuoti pasaulio tvarką „daugiapoliškumo“ link.

SAUGUMAS IR GYNYBA

1. JAV gynybos departamento ataskaita „Kariniai ir saugumo pokyčiai, susiję su Kinijos Liaudies Respublika“

JAV gynybos departamentas paskelbė savo kasmetinę ataskaitą, iliustruojančią, kodėl svarbu reaguoti į stiprėjančių KLR karinių pajėgumų keliamą iššūkį. Ataskaitos įvade pabrėžiama, kad „2022 m. KLR pasirinko išnaudoti LIA kaip vis veiksmingesnę valstybės reikalų tvarkymo priemonę. Visus metus LIA vykdė labiau prievarta grįstus veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir sparčiau vystė savo pajėgumus ir koncepcijas, kuriais siekiama sustiprinti KLR gebėjimą „kariauti ir laimėti karus“ prieš „stiprų priešą“, reaguoti į trečiosios šalies intervenciją KLR periferijoje kylančiame konflikte ir projektuoti galią pasauliniu mastu. Be to, ataskaitoje pažymima, kad KLR dažniausiai netenkindavo, atšaukdavo ar ignoruodavo pasikartojančią dvišalę gynybos veiklą ir Gynybos departamento prašymus dėl kariuomenių dialogo įvairiais lygmenimis.

2. Žvalgybos aljansas „Penkios akys” įspėjo apie Kinijos „milžiniško masto“ šnipinėjimą

Spalio 17 d. į bendrą posėdį susirinko žvalgybos aljansas „Penkios akys” (JAV, JK, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija). FTB direktoriaus Christopherio Wray surengto posėdžio Silicio slėnyje pagrindinė žinutė – Kinijos šnipinėjimas technologijų ir pramonės srityse pasiekė „beprecedentį“ mastą ir skatina pasaulį įgyvendinti priemones, kurios apsaugotų inovacijų sektorius. Šis bendras posėdis buvo išskirtinis: pirmą kartą visų penkių žvalgybos agentūrų vadovai pasirodė viešai tam, kad aptartų konkrečią temą. Kinijos užsienio reikalų ministerija į tai sureagavo pažymėdama, kad „žvalgybos aljansas „Penkios akys” yra didžiausia žvalgybos organizacija pasaulyje, nuolat išsigalvojanti ir skleidžianti dezinformaciją apie Kiniją. Konkrečiai JAV piktnaudžiauja savo didžiuliais technologiniais pajėgumais ir beatodairiškai šnipinėja šalis visame pasaulyje, tarp jų ir savo sąjungininkes“.

VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS

1. Kinijos remiamas Indonezijos naujas greitasis geležinkelis „Whoosh“

Indonezijos prezidentas Joko (Jokowi) Widodo atidarė Pietryčių Azijos pirmąjį greitąjį geležinkelį, kurio statybą pagal savo Juostos ir kelio iniciatyvą parėmė Kinija. 6,94 mlrd. eurų kainavęs greitasis geležinkelis „Whoosh“ (indoneziečių kalbos žodžių, reiškiančių laiko taupymą, optimalų veikimą ir patikimą sistemą, akronimas) jungia šalies sostinę Džakartą su ekonomikos centru Bandungu.. Pagal pradinį planą geležinkelis turėjo būti atidarytas 2019 m., tačiau dėl išaugusių išlaidų, COVID-19 pandemijos, žemės įsigijimo ir kitų problemų darbai užsitęsė. Vis dėlto spalio 2 d. traukiniai pajudėjo, o Kinijai tai labai svarbus žingsnis siekiant įtvirtinti švelniąją galią užsienyje, naudojantis Juostos ir kelio iniciatyva.

2. Trečiąjį ketvirtį Kinijos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi

Pasak Kinijos nacionalinio statistikos biuro, Kinijos ekonomika trečiąjį ketvirtį išaugo 4,9 proc. palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šis rodiklis viršija „Reuters“ atliktos analitikų apklausos prognozuotą 4,4 proc. augimą ir priartina Pekiną prie išsikelto 5 proc. kasmetinio augimo tikslo.

Nors vienas iš augimo katalizatorių buvo vartotojų išlaidos, o tai rodo, kad vyriausybės skatinamosios priemonės pradeda veikti (apie daugybę naujausių politikos priemonių skaitykite neseniai pasirodžiusioje RESC publikacijoje), šalies ekonominei perspektyvai toliau kelia pavojų nekilnojamojo turto krizė ir kiti sunkumai.

3. Kinija pristato Pasaulinę DI (dirbtinio intelekto) valdymo iniciatyvą, JAV įvedant naujas kontrolės priemones

Savo kalboje per Juostos ir kelio iniciatyvos tarptautinio bendradarbiavimo forumo atidarymo ceremoniją Si Dzinpingas pristatė Pasaulinę DI valdymo iniciatyvą (angl. Global AI Governance Initiative), ragindamas užtikrinti „lygias teises“ kurti ir naudoti dirbtinį intelektą nepaisant šalių dydžio, galios ar socialinės sistemos. Iniciatyvoje priešinamasi „ideologinių linijų brėžimui ar uždarų grupių formavimui siekiant trukdyti kitoms šalims plėtoti DI“ ir „barjerų kūrimui ir pasaulinės DI tiekimo grandinės trikdymui kuriant technologijų monopolius ir vienašališkai taikant prievartinius metodus“.

Pasaulinė DI valdymo iniciatyva buvo pristatyta kitą dieną po to, kai JAV paskelbė atnaujintą eksporto kontrolės priemonių rinkinį, taikomą dirbtiniam intelektui skirtų puslaidininkių ir lustų gamybos įrangai. Šia iniciatyva Pekinas siekia pademonstruoti, kad Jungtinės Valstijos yra grėsmė besivystančio pasaulio raidai ir kad Kinijos lyderystė siūlo teisingesnės pasaulio tvarkos alternatyvą.

VISUOMENĖ IR KULTŪRA

1. Kinijos patriotinio švietimo įstatymas

Spalio 20 d. Nacionalinio liaudies kongreso nuolatiniam komitetui pateiktas svarstyti įstatymo projektas, kuriuo siekiama „stiprinti patriotizmo dvasią“ (projektą rengė Centrinis propagandos departamentas, NLKNK teisės reikalų komisija ir kt.). Šiame įstatyme pabrėžiami tradicinės kinų kultūros aspektai, socialistinių vertybių kūrimas ir „socialistinė kultūra su kiniškomis ypatybėmis“. Pagal įstatymo projektą, įstatymas būtų įgyvendinamas „išnaudojant kultūros reliktus, muziejus, bibliotekas ir didžiąsias šventes“. Pastarojo meto Kinijos centrinės valdžios pastangas stiprinti patriotinį švietimą iš dalies galima laikyti atsaku į padidėjusius iššūkius tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje.