Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
Rusija iki pilno masto invazijos į Ukrainą 2022 m. su Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova ir Sakartvelu) didesniu ar mažesniu intensyvumu vis dar prekiavo energetiniais ištekliais (anglis, dujos, nafta, elektra, branduolinė energija), taip išlaikydama energetinę priklausomybę jų atžvilgiu. Rusijai užpuolus Ukrainą, Europoje kilo energetinė krizė, paskatinusi ne tik Vakarų valstybių, bet ir minėtų Rytų partnerystės šalių energetinio sektoriaus diversifikaciją. Nepaisant aiškių grėsmių, kylančių iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ne visos valstybės ėmėsi atitinkamų veiksmų tą priklausomybę mažinti. „Moldovai ir Ukrainai karas suveikė kaip šoko terapija, o Sakartvelas nesiėmė jokių reikšmingų priemonių, leidžiančių visiškai atitrūkti nuo Rusijos energijos, nes tam tiesiog nebuvo poreikio. Greta to politiškai nuspręsta neerzinti Rusijos“, – naujausioje apžvalgoje rašo RESC Jaunųjų analitikų akademijos dalyvis S. Rimutis. Kviečiame skaityti pilną publikacijos tekstą.
JAV Atstovų rūmai iš ketvirto karto išsirinko pirmininką, kuriuo tapo Mike Johnsonas – nors tarptautiniu mastu tai nėra itin žinomas JAV politikas, jis turės didelę reikšmę formuojant JAV politinę darbotvarkę, kurios vienas svarbesnių klausimų bus tolimesnė parama Ukrainai. Atsižvelgiant į šio politiko laikyseną Ukrainos atžvilgiu, gali atsirasti keblumų. „Tiesa, jau tapęs pirmininku Johnsonas kiek švelnino poziciją. Interviu „Fox News“ jis patikino, kad Ukrainos pergalė yra JAV interesas. Juk, pridūrė, kitu atveju augtų grėsmės NATO narėms ir atsirastų paskata kitoms valstybėms, ypač Kinijai, imtis agresyvių veiksmų. Todėl žadėjo paramos paketą Ukrainai svarstyti, tačiau keliant papildomas sąlygas dėl kontrolės mechanizmų. Ir aiškiai pademonstruojant, jog Izraelis jam ir kitiems Respublikonams – kur kas didesnis prioritetas“, – teigia RESC direktorius L. Kojala.
Kontroversiškai vertinamą Arabų šalių Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pateiktą rezoliuciją dėl „humanitarinių paliaubų“ Gazos Ruože vertina RESC vyr. tyrimų programų vadovas T. Janeliūnas: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena…
Apie tai, ar po J. Prigožino žūties Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ gebės išlaikyti savo įtaką ir kontrolę Afrikos žemyne, naujausiame biuletenyje rašo E. Kriaučiūnaitė.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
