Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Tyrimas Kov 07, 2024

Plėtra, reformos ir ekonominis saugumas: siekiant bendro požiūrio į ES ateities darbotvarkes

Nuotraukos šaltinis: Guillaume Périgois / Unsplash
Santrauka

Lietuvai 2024 m. pradedant trečiąjį narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį, visoje Europoje stiprėja diskusijos dėl ES ateities. Nepriklausomai nuo birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų baigties, per naująjį 2024–2029 m. politinį ciklą ES turės spręsti nemažai ūmių, bet kartu ir ilgalaikių iššūkių: Rusijos karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais, sisteminę konkurenciją tarp Kinijos ir JAV, augančią globalios ekonomikos fragmentaciją, spartėjančią klimato kaitą ir technologinę transformaciją. Tai, kokius sprendimus priims naujoji ES lyderystė, gali nulemti bent jau kitus dešimt ES – ir Lietuvos joje – metų.

 

• Nors suformuluotos kaip reakcija į išorinius iššūkius, ES plėtros ir ekonominio saugumo darbotvarkės reikalauja plataus pobūdžio reformų, kurios gali fundamentaliai pakeisti ES institucinę sąrangą, sprendimų priėmimo procesus, biudžetą ir kertines politikos sritis.

• Lietuva suinteresuota, kad šios darbotvarkės būtų įgyvendinamos nuodugniai ir visavertiškai, tačiau kol kas tiek oficialūs galimų reformų pasiūlymai, tiek Lietuvos pozicija dėl jų vis dar palieka daug neatsakytų klausimų.

• Abiejų darbotvarkių įgyvendinimas yra ilgalaikis procesas. Komisija dar tik pradeda plėtrai reikalingų reformų peržiūrą, viešąsias konsultacijas dėl naujų ekonominio saugumo priemonių ir bendrą rizikų vertinimo procesą, taigi artimuoju ir vidutiniu laikotarpiais Lietuva turės pakankamai progų pateikti savo požiūrį ir formuoti tolesnes diskusijas

• Būsimose diskusijose Lietuva turėtų suformuluoti ir pristatyti integruotą požiūrį į plėtros ir ekonominio saugumo darbotvarkes. Toks požiūris reikalingas produktyvesnėms diskusijoms dėl institucinių reformų. ES reformų poreikio klausimas nebegali apsiriboti tik plėtros tikslu, todėl dėl reformų Lietuva turėtų palaikyti ekonominio saugumo siekį – o ekonominio saugumo kaip rimto ES tikslo iškėlimas sustiprintų ir strateginį argumentą dėl plėtros svarbos.

• Integruotas požiūris reikalingas norint aktyviai formuoti diskusiją dėl biudžeto, perorientuojant ją nuo kiekybinių finansavimo klausimų prie biudžeto politikos tikslų ir jų tarpusavio papildomumo.

• Galiausiai integruotas požiūris parodo, kokių papildomų pastangų reikia siekiant plėtros ir ekonominio saugumo tikslų. Kadangi esminė abiejų darbotvarkių įgyvendinimo kliūtis šiandien yra ir ateityje bus gyventojų ekonominio nesaugumo jausmo nulemtas pasipriešinimas ekonominei integracijai, ES turi imtis iniciatyvos sprendžiant pragyvenimo saugumo problemas.

• Lyderystė taip sukalibruojant būsimas ES diskusijas dėl plėtros ir ekonominio saugumo būtų vertingas Lietuvos indėlis siekiant šių visai Europai aktualių geostrateginių tikslų įgyvendinimo.

Skaitykite pilną publikaciją čia.

 

Justinas Mickus yra Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikas, Europos užsienio santykių tarybos (European Council on Foreign Relations) ir Rytų Europos studijų centro asocijuotasis tyrėjas. 2022 m. jis taip pat tapo Vokietijos Maršalo fondo Jungtinėse Valstijose programos „ReThink.CEE“ nariu. J. Mickaus analitinė veikla sutelkta į Europos Sąjungos integracijos, tarptautinės politinės ekonomijos, užsienio politikos ir didžiosios strategijos kūrimo klausimus. J. Mickus politikos mokslų ir tarptautinių santykių išsilavinimą įgijo Kembridžo (MPhil, 2021) ir Prinstono (BA, 2020) universitetuose.