Lenkijos vyriausybės diplomatinis konfliktas su Ukraina neturėtų sukelti „sniego gniūžtės“ efekto
Lenkijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, jog nebetieks ginklų Ukrainai. Toks žingsnis buvo žengtas po to, kai tarp Lenkijos ir Ukrainos paaštrėjo nesutarimai dėl ukrainietiškų grūdų eksporto. RESC politikos analitikas A. Roževič tokį Lenkijos sprendimą vertina kaip Lenkijos valdančiosios koalicijos siekį kovoti dėl kiekvieno balso prieš artėjančius rinkimus, tačiau šis diplomatinis konfliktas ilguoju laikotarpiu neturėtų tapti precedentu kitoms valstybėms, tarp jų ir JAV, elgtis panašiai. „Finansinė, humanitarinė, ekonominė, ginkluotės parama Ukrainai bus politinis klausimas artėjant JAV prezidento rinkimams. Mes matome, kad radikalus Demokratų ir Respublikonų partijų atstovų sparnas kalba apie tai, kad siųsti tokio masto pagalbą Ukrainai yra ne Amerikos interesas. Tačiau mes matome šios administracijos pastangas konsoliduoti šią paramą, ir paramos mechanizmą, tą patį „lendlizo“ įstatymą, kuris iki šiol nebuvo dažnai naudojamas, paversti atsvara politiniams pokyčiams Amerikoje. Tai yra svarbu, nes tai Ukrainai ateityje leis tikėtis paramos, net jei Amerikoje pasikeis prezidentas ar vyriausybė“, – komentavo A. Roževič.
Kalnų Karabacho konflikte – Azerbaidžano pergalė
Kalnų Karabacho konfliktas šią savaitę pasiekė kulminaciją. Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžano kariuomenė regione pradėjo „antiteroristinę operaciją“, kuria siekė „atkurti konstitucinę tvarką“. Azerbaidžanas pareikalavo armėnų kariniams daliniams nusiginkluoti ir atsitraukti iš teritorijos, o Armėnijos valdžia tokius veiksmus vadino Karabacho armėnų etniniu valymu. Trečiadienį buvo paskelbta apie Kalnų Karabacho armėnų separatistų atsitraukimą ir Azerbaidžano iškeltų sąlygų priėmimą, o ketvirtadienį įvyko derybos dėl regiono integracijos į Azerbaidžaną pagal paliaubų susitarimą. „Jerevanas neturi jokių patikimų ir suinteresuotų sąjungininkų, kurie galėtų padėti Kalnų Karabacho konflikte prieš Azerbaidžaną. Dabartinė eskalacija Kalnų Karabache nėra stebinantis reiškinys. Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas naudojasi galimybių langu, kai Armėnija yra silpna, neturi užtarėjų tarptautinėje erdvėje, todėl siekia „galutinai išspręsti“ Kalnų Karabacho klausimą, visiškai susigrąžindamas šį regioną į Azerbaidžano rankas“, – teigia RESC Jaunųjų analitikų akademijos dalyvis S. Rimutis.
„Siauresni bendraminčių klubai“ išliks alternatyva Jungtinių Tautų kolektyvinio saugumo užtikrinimo susitarimams
Niujorke rugsėjo 18-22 dienomis vykusi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, ypatingai karo Ukrainoje akivaizdoje, vėl aktualizavo jau kuris laikas vykstančias diskusijas dėl organizacijos efektyvumo bei realaus pajėgumo spręsti tarptautinius konfliktus. Tai ypač aktualu kalbant apie JT Saugumo Tarybą, kurios viena iš nuolatinių narių, turinti veto teisę, yra agresorė Rusija – kokią prasmę turi organizacija, kurios narė gali vetuoti bet kokius sprendimus ir taip išvengti atsakomybės? „Skepticizmas JTO atžvilgiu yra pagrįstas; mechanizmai nėra pritaikyti šių dienų realijoms ir yra vis mažiau reprezentatyvūs. Visgi JTO yra forumas, atspindintis pasaulį – tokį, kuriame sutarimą net dėl aštriausių globalių problemų pasiekti yra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog telkimasis į siauresnius bendraminčių klubus ir kolektyvinės gynybos susitarimai išliks nepakeičiami“, – rašo RESC direktorius L. Kojala.
Apie karo eigą
Kviečiame žiūrėti pilietinės iniciatyvos „Locked N Loaded“ tinklalaidę „Patrulio bazė“, kurioje RESC politikos analitikas Adam Roževič aptaria paskutinius įvykius Ukrainos fronte: https://www.youtube.com/watch…
Apie autoritarų „vienybę“
RESC direktorius L. Kojala – apie autoritarinių valstybių lyderių paviršutinišką tarpusavio ryšį ir Vakarų valstybių pranašumą: https://www.lrt.lt/naujienos…