Rusijos karas Rytų Europoje ir ES BSGP misijų atsiradimas: Ukrainos, Armėnijos ir Moldovos atvejai

Įvadas

Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kuri eskalavosi 2022 m. vasario mėn., smarkiai sudrebėjo Europos saugumo architektūros pamatai. Šio karo geopolitinės ir geostrateginės pasekmės privertė Europos Sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) iš naujo įvertinti savo saugumo ir užsienio politikos įsipareigojimus Rytų Europai ir Pietų Kaukazo regionui. Reaguojant į konfliktą svarbiausiu prioritetu tapo karinės paramos Ukrainai teikimas. Tam sudaromi logistiniai ir finansiniai susitarimai, kuriais siekiama užtikrinti nuolatinį karinės įrangos tiekimą Ukrainai. Vakarų karinės paramos mastas pirmiausia išsiplėtė dėl neatidėliotinų Ukrainos poreikių ir apėmė tokius aljansus kaip tankų „Leopard“, o pastaruoju metu – F-16 šalių koalicijos. Nepaisant 2023 m. Vilniaus NATO viršūnių susitikime prisiimtų įsipareigojimų stiprinti sąveikumą, įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą, palaikyti neletalinės įrangos tiekimą ir sukurti NATO ir ES koordinavimo platformą, svarbos nepraranda ir dvišalės iniciatyvos dėl Ukrainos apginklavimo.

Reaguodama į tebesitęsiantį karą, ES dislokavo Ukrainoje papildomą karinę misiją, kuri papildė 2014 m. įsteigtą civilinę misiją. Karinės pagalbos misija Ukrainoje (angl. Military Assistance Mission – EUMAM) įsteigta siekiant pagrindinio tikslo – stiprinti Ukrainos nacionalinės kariuomenės pajėgumus. Ši misija iš kitų ES Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų išsiskiria tuo, kad iš karto gauna pradinę finansinę paramą iš Europos Taikos priemonės, European Peace Facility, (ETP). Ši finansinė parama užtikrina tikslingesnį ir konkretesnį misijos veiklos biudžetą. EUMAM veikla daugiausia susijusi su konsultacinės pagalbos dėl karinio planavimo ir pasirengimo teikimu, taip pat su kovinio šaudymo mokymais. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad EUMAM apima ne tik šias sritis, bet ir kitus svarbiausius Ukrainos kariuomenės poreikius, įskaitant logistiką, komunikaciją, techninę priežiūrą ir remontą.

Tuo pat metu ES aktyviai dalyvauja siekiant stabilizuoti Rytų kaimynystę – tiek visai šalia Ukrainos, tiek toliau, kur Rusija stengiasi palaikyti jai palankų status quo, kenkiantį regiono šalių interesams. Reaguodama į tarpvalstybinius ginčus Pietų Kaukaze, ypač tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, ES ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią susidūrimams pasienyje. ES stebėjimo misijos prie Armėnijos sienos su Azerbaidžanu (EUMA) įsteigimas rodo Sąjungos ketinimą taikyti prevencines priemones dėl potencialių konfliktų jos kaimynystėje. Dėl daugybės karo nusikaltimų ir tarptautinės teisės pažeidimų, kuriuos įvykdė prieš Ukrainą, Rusijos autoritetas tarptautinėje erdvėje smarkiai mažėja. Armėnija, remiama Prancūzijos, paprašė ES pagalbos, kad galėtų rasti alternatyvių saugumo šaltinių. Tai padaryta siekiant panaikinti disbalansą, atsiradusį dėl mažėjančios Rusijos geopolitinės įtakos, ir pasipriešinti Azerbaidžano aktyvumui Pietų Kaukaze.

Kita ES intervencijos forma, skirta Rusijos militaristinio revanšizmo pasekmėms regione šalinti, yra partnerystės misija Moldovoje (EUPM). Šia misija siekiama didinti atsparumą Rusijos kišimuisi. Moldovoje vyksta politinė kova tarp į Vakarus ir Ukrainą orientuotos vyriausybės ir prorusiškų politinių įgaliotinių, kurie, naudodamiesi socialiniais ir ekonominiais padariniais, siekia kurstyti masinius protestus ir paskatinti pirmalaikius rinkimus, o tai gali sukelti grandininę geopolitinių pasekmių reakciją. Norėdama išreikšti palankumą ES misijai pagal BSGP, Moldovos vyriausybė pabrėžia Rusijos keliamą grėsmę. Kitomis aplinkybėmis tokiai civilinei misijai greičiausiai būtų nepritarusi net ES, jau prižiūrinti techninę misiją prie Moldovos ir Ukrainos sienos (EUBAM), kuriai pavesta stebėti muitinės ir prekybos srautus, susijusius su separatistiniu Padniestrės regionu.

Šio biuletenio tikslas – aptarti pastarojo meto ES investicijas į regioninį saugumą kaimynystėje, nagrinėjant naujų civilinių misijų steigimą konkrečiose Rytų partnerystės šalyse, susiduriančiose su saugumo iššūkiais. Jame apžvelgiami penkių Ukrainoje, Moldovoje, Armėnijoje ir Sakartvele dislokuotų ES civilinių ir vienos karinės misijos profiliai, ypatingą dėmesį skiriant toms misijoms, kurios buvo įsteigtos po 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. ES įsipareigoja šiomis misijomis stiprinti stabilumą, skatinti bendradarbiavimą ir spręsti saugumo problemas regione.

ES BSGP misijų pavasaris Rytų partnerystės regione

Dar iki 2022 m. ES rodė susidomėjimą steigti BSGP civilines misijas Rytų kaimynystėje. O prieš metus Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą šis susidomėjimas gerokai sustiprėjo. Ankstesniais dešimtmečiais ES pirmiausia vykdė misijas Balkanuose, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

ES BSGP misijų tikslas – skatinti taiką ir saugumą, didinti stabilumą ir atsparumą. BSGP koncepcija, kaip ES politika, buvo suformuluota 1999 m. Kelne vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o pirmoji misija („Concordia“) dislokuota buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (Šiaurės Makedonijoje). BSGP misijų išplėtimas į Rytų kaimynystę reiškia, kad ES geografiškai plečia savo dalyvavimą ir pabrėžia įsipareigojimą spręsti saugumo iššūkius ir skatinti stabilumą šiame regione.

Per pastaruosius du dešimtmečius nuo pirmosios bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos pradžios 2003 m. ES vykdė daugiau kaip 37 misijas, kurių bent 12 buvo civilinės. Šiuo metu (nuo 2023 m. liepos mėn.) ES prižiūri 22 misijas, kurių 5 yra Rytų kaimynystėje. Rytų kaimynystėje ES yra įsteigusi misijas Ukrainoje (dvi misijos – 2014 m. ir 2022 m.), Sakartvele (2008 m.), Armėnijoje (dvi misijos – laikina misija 2022 m. ir ilgalaikė misija 2023 m.) ir Moldovoje (2023 m.). Pirmoji BSGP misija Rytų partnerystės regione pradėta po 2008 m. Rusijos karo prieš Sakartvelą. Po to misija buvo įsteigta reaguojant į pirmąją Rusijos invaziją į Ukrainą 2014 m. Dėl tiesioginių ir netiesioginių 2022 m. Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių BSGP misijų ES rytinėse kaimyninėse šalyse gerokai padaugėjo. Iš viso įsteigtos šešios misijos, kurių viena buvo laikina (žr. toliau pateiktą lentelę).

Lentelė. ES BSGP misijos Rytų partnerystės regione prieš 2022 m. Rusijos karą Ukrainoje ir po jo

Šaltinis: autoriaus suvestinė

Nepaisant nesėkmingų bandymų perimti kontrolę Ukrainoje, Rusijos keliamos grėsmės išlieka ir gali daryti daugialypį tarpvalstybinį poveikį. Rusijos valdžios sprendimais raketomis apšaudoma Ukrainos civilinė ir ypatingos svarbos infrastruktūra. Tai dar labiau didina įtampą. Be to, Rusijos karinės pajėgos pademonstravo gebėjimą vykdyti diversines operacijas, kaip matyti iš Kachovkos užtvankos susprogdinimo, taigi didžiulė grėsmė kyla ir okupuotai Zaporižios atominei elektrinei.

Sustiprėjusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos strateginė sąjunga situaciją sunkina dar labiau. Rusija, dislokuodama taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, sąmoningai plečia grėsmių Europos saugumui šaltinius. Be to, į Baltarusiją perkeliami Rusijos privačios samdomosios kariuomenės – Vagnerio grupės – daliniai, kurie nėra integruoti į Rusijos nuolatinę armiją. Vagnerio grupės būsimos veiklos geografija, jos santykiai su Kremliumi ir į Baltarusiją perkeliamų padalinių paskirtis yra neaiškūs ir kelia saugumo iššūkių ateičiai.

Rusija vis dar išlaiko įtaką įšaldytiems konfliktams ES kaimynystėje. Vis dėlto Padniestrės konflikto ir Kalnų Karabacho konflikto dinamika nevisiškai atitinka Rusijos strateginius interesus. Šių regionų separatistinis elitas tampa vis labiau izoliuotas, be to, Rusijos įtaką šiems konfliktams keičia ES įsitraukimas pasitelkiant diplomatines priemones ar siūlant ES rinkos patrauklumo galimybes.

Kalbant apie ES diplomatinį indėlį, nuo 2021 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis Briuselyje rengia trišalius susitikimus su Armėnijos ir Azerbaidžano vadovais. Šie susitikimai labai svarbūs kaip dialogo ir dalyvavimo platforma, kuria siekiama skatinti taiką ir stabilumą regione. 2023 m. liepos mėn. vykusiame šeštajame susitikime aptartos kelios svarbios temos. Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai dar kartą patvirtino teritorines ribas: Armėnija užima 29 800 km², o Azerbaidžanas – 86 600 km² teritoriją. Jie išreiškė paramą šiuo metu dedamoms delimitacijos pastangoms, grindžiamoms 1991 m. Almatos deklaracija. Be to, vadovai aptarė poreikį atblokuoti transporto ir ekonominius ryšius. Jie taip pat kalbėjo apie būtinybę normalizuoti padėtį Kalnų Karabache, kuris yra sena regiono problema.

Kita vertus, valdydama Padniestrės konfliktą ES netiesiogiai naudoja savo įtaką rinkoje. EUBAM skaičiavimais, 2022 m. 64 proc. eksporto iš Padniestrės regiono buvo skirta ES ir tik 17 proc. – Rusijai.

Visos šios aplinkybės rodo, kad saugumo aplinka ES kaimynystėje išlieka fragmentiška ir jautri nenumatytoms „juodosios gulbės“ krizėms, galinčioms užklupti ES netikėtai. Atsižvelgiant į tai, ES BSGP civilinių misijų išplėtimas Rusijos artimajame užsienyje gali prisidėti prie ES ir jos kaimyninių šalių partnerių atsparumo stiprinimo. Šios misijos gali padėti šalinti kai kurias regione kylančias struktūrines grėsmes.

Ukraina: ES BSGP misijų pratęsimas

ES pasiūlė idėją dėl antrosios BSGP misijos Ukrainoje, kurios tikslas – remti Ukrainos karinių pajėgų mokymą. Ši misija, vadinama karinės pagalbos misija Ukrainoje (EUMAM), pradėjo veikti 2022 m. lapkričio mėn. Prieš įsteigdama EUMAM, 2014 m. ES pradėjo patariamąją misiją (EUAM). EUAM tikslas buvo padėti vykdyti reformas civilinio saugumo sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant Vidaus reikalų ministerijai ir policijai. Prasidėjus plataus masto karui ir 2022 m. Ukrainai gavus ES kandidatės statusą, EUAM įgaliojimai buvo išplėsti ir apima naujas veiklos sritis. Šiuo metu misija veikia įvairiuose sektoriuose, įskaitant tarptautinių nusikaltimų ir baudžiamosios justicijos, nacionalinio ir valstybės saugumo, policijos valdymo, kovos su organizuotu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir integruoto sienų valdymo sritis.

Kitaip nei ankstesnės BSGP misijos, karinės pagalbos misija Ukrainoje (EUMAM) yra karinė misija, skirta konkrečiai Ukrainos kariams mokyti. Pagrindinis jos tikslas – atgrasyti ir reaguoti į galimus naujus karinius Rusijos puolimus. Iš pradžių misija, kurios vadovu tapo viceadmirolas Hervé Blejean, buvo planuojama dvejiems metams. Vis dėlto, atsižvelgiant į besikeičiančią karo situaciją ir Ukrainos poreikius, EUMAM įgaliojimai greičiausiai bus pratęsti. Šiuo metu misija daugiausia lėšų skiria Ukrainos karinių pajėgų mokymui finansuoti. Pagalba susijusi su įvairiomis sritis, įskaitant specializuotą medicininę pagalbą, išminavimo mokymus, komunikacijos strategijas, techninę priežiūrą, remontą ir kt.

Karinis EUMAM pobūdis taip pat apima jaunesniųjų karinių vadovų mokymo programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama kuopų, batalionų ir brigadų rengimui bendriems manevrams ir taktikai. Misijoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, kurioms praktiškai gali priklausyti ir NATO, taip pat trečiosios šalys. Šiuo metu mokymai daugiausia rengiami Europos teritorijoje, juose dalyvauja 24 valstybės narės. Vykdant misijos veiklą patirta maždaug 106 mln. eurų išlaidų. Dviem Lenkijoje ir Vokietijoje įsikūrusioms Jungtinėms ginkluotųjų pajėgų mokymo vadavietėms (CAT-C) patikėta mokyti 15 000 Ukrainos karių. Kariai bus mokomi ir kitose Europos valstybėse. ES įsipareigojo iki 2023 m. padvigubinti mokymus baigusio karinio personalo skaičių – į juos įtraukti dar 15 000 karių.

EUMAM misija yra glaudžiai susijusi su Europos taikos priemonės (ETP) finansavimu, kuris, kaip tikimasi, bus atnaujintas ir biudžetas sudarys 3,5 mlrd. eurų. Visgi naudoti ETP dažnai trukdo Vengrija, vetuodama jos aktyvavimą. Naujausias Vengrijos  ketinimas atšaukti veto buvo susietas su Ukrainos skelbiamo „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašo peržiūrėjimu, mat jame buvo įtrauktas ir didžiausias Vengrijos komercinis bankas. Šie Vengrijos prieštaravimai sunkina finansinės pagalbos Ukrainai teikimą.

EUMAM įgaliojimų trukmė ir kryptis priklausys nuo karo veiksmų raidos ir konkrečių Ukrainos poreikių. Vykstant konfliktui ir kylant naujų iššūkių, misija turės lanksčiai pritaikyti savo paramą prie besikeičiančių Ukrainos kariuomenės poreikių.

ES civilinė misija Armėnijoje: saugumo garantų diversifikavimas?

Agresyvūs Rusijos veiksmai prieš Ukrainą ir izoliacija, kurią dėl jų ėmė taikyti tarptautinės bendruomenės, smarkiai susilpnino Rusijos geopolitinį autoritetą. Šis autoriteto smukimas išryškėjo Rusijos tarpininkavimo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pastangose po trumpo, bet reikšmingą poveikį turėjusio 2020 m. karo. Atsiradę regioniniai pokyčiai kuria sudėtingą, Rusijai nepalankią dinamiką. Viena vertus, Rusijai tenka perorientuoti savo politinius, ekonominius ir karinius išteklius į neatidėliotinų agresijos karo prieš Ukrainą poreikių tenkinimą. Kita vertus, tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas aktyviai siekia diversifikuoti savo saugumo šaltinius Pietų Kaukaze ir atsisakyti saugumo struktūros, kurioje dominuoja Rusija. Visų pirma Armėnija siekia ištrūkti iš rato, kuriame jos saugumas priklauso tik nuo Rusijos. Ji pripažįsta, kad Rusija naudojasi Azerbaidžano keliamomis grėsmėmis siekdama išlaikyti savo geopolitinę svarbą regione. Armėnijos narystei Rusijos kontroliuojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje ir narystei Eurazijos ekonominėje sąjungoje gali kilti pavojus, jei Rusija neįrodys savo veiksmingumo užtikrinant Armėnijos saugumą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Europos valstybių, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, diskusijų dėl saugumo platforma tapo Europos politinė bendrija (EPB). Idėją kurti ES stebėsenos pajėgumus (EUMCAP) parėmė ES, konkrečiai Prancūzija, 2022 m. Čekijai pirmininkaujant ES Tarybai. Azerbaidžano valdžios institucijos sutiko bendradarbiauti su trumpalaike civiline misija. ES, vykdydama veiklą Armėnijoje, rėmėsi savo civilinės misijos Sakartvele (EUMM) patirtimi. Vykdant šį procesą, į Armėniją buvo laikinai pasiųsti keli ES pareigūnai, atsakingi už administracinių sienų su Abchazija ir Pietų Osetija stebėseną Sakartvele.

Pasibaigus laikinajai ES stebėjimo pajėgumų (EUMCAP) misijai, ES atsižvelgė į Jerevano prašymą ir sutiko pradėti visapusišką dvejų metų trukmės civilinę misiją Armėnijoje. Misiją sudaro ryšių tarnyba Jerevane ir šešios strategiškai svarbios priešakinės operacijų bazės netoli sienos, o koordinavimo centras yra Jehegnadzore. Ji veikia tik prie tarptautiniu mastu pripažintų Armėnijos sienų ir neapima Kalnų Karabacho ar Lačino koridoriaus. Armėnijos ir Azerbaidžano leidimą veikti šiose teritorijose šiuo metu yra gavusios tik Rusijos taikos palaikymo pajėgos. Vis dėlto Armėnijos valdžios institucijos nėra patenkintos Rusijos taikdarių darbu.

EUMA misija Armėnijoje yra ganėtinai didelė – joje dirba 103 tarptautiniai darbuotojai, kuriems iš pradžių vadovaus didelę patirtį turintis Vokietijos federalinės policijos pareigūnas Markas Ritteris, anksčiau dalyvavęs kitose BSGP misijose. Be to, valstybės narės turi galimybę siųsti savo specialistus, kad jie prisidėtų prie misijos veiklos.

EUAM Armėnijoje turi konkrečias užduotis ir tikslus. Pirma, misija yra atsakinga už saugumo padėties prie rytinių Armėnijos ir Azerbaidžano sienų stebėjimą ir informavimą apie ją. Šiame regione dažnai vyksta susišaudymai, abi pusės kaltina viena kitą, o ES laikosi neutralios pozicijos. Antra, EUAM siekiama prisidėti prie žmonių saugumo Armėnijos teritorijose, kurios ribojasi su Azerbaidžano sienomis ir kuriose vyksta susišaudymai. Galiausiai misija siekiama stiprinti abiejų šalių pasitikėjimą. Teoriškai ES misija turėtų atgrasyti nuo karo veiksmų atnaujinimo. Visgi nuo oficialios misijos pradžios Armėnijos pasienyje susišaudymų jau buvo užfiksuota, o tai rodo, kad vien ES misija taikos užtikrinti negali. Tam, kad regione būtų išlaikomas stabilumas, reikia papildomų diplomatinių ir politinių pastangų.

Tiek Rusija, tiek Azerbaidžanas į EUAM reagavo priešiškai, laikydami ją destabilizuojančiu veiksniu regione. Neigiamą Rusijos poziciją lemia supratimas, kad dėl sėkmingos ES misijos galėtų sumažėti Rusijos karinio dalyvavimo Armėnijoje mastas. Rusijos požiūrį lemia susirūpinimas, kad ES dalyvavimas gali pakenkti Rusijos strateginiams interesams ir įtakai regione.

EUPM misija Moldovoje: naujos kartos ES civilinė misija

ES partnerystės misija Moldovoje (EUPM) yra viena iš naujausių ES civilinių misijų. Ji oficialiai įsteigta 2023 m. gegužės mėn., o visu pajėgumu pradėjo veikti balandžio mėn., prieš birželio 1 d. Moldovoje vykusį antrąjį EPB aukščiausiojo lygio susitikimą. Ši konkreti civilinių misijų rūšis yra naujos kartos misijų pavyzdys, nes turi specialią paskirtį – padėti priimančiajai šaliai kovoti su hibridinėmis grėsmėmis.

Per visą Rusijos plataus masto karo Ukrainoje laikotarpį ES parama itin kliaujasi Moldovos vyriausybė, siekdama sušvelninti karo padarinius Moldovai. ES teikia techninę ir finansinę pagalbą, kad padėtų Moldovai įveikti įvairias dėl karo kylančias krizes. Ši parama teikiama tokiose srityse kaip pabėgėlių antplūdžio valdymas, energijos infliacijos mažinimas ir dujų tiekimo užtikrinimas, Moldovos prekių patekimo į rinką palengvinimas ir sienų valdymo pajėgumų stiprinimas. Siekdama įveikti energetikos krizę, ES dar 2021 m. rudenį inicijavo pagalbos priemones. Be to, 2023 m. ES pirmą kartą patvirtino Moldovai skirtą sankcijų režimą. Šios sankcijos skirtos nuo teisingumo besislapstantiems Moldovos politikams ir verslininkams, taip pat asmenims iš Rusijos, kaltinamiems dalyvavimu šalies destabilizaciją skatinančioje veikloje. 2023 m. liepos mėn. Moldovos žvalgybos tarnybos pranešė išardžiusios Rusijos agentų tinklą, siekusį daryti įtaką Moldovos socialinei-politinei ir informacinei erdvei.

Su Rusija susijusiomis hibridinėmis grėsmėmis siekiama pakenkti Moldovos vyriausybės legitimumui, remiant prorusiškas ir (arba) euroskeptiškas frakcijas. Šis tikslas glaudžiai susijęs su 2023 m. vyksiančiais vietinės valdžios rinkimais, 2024 m. prezidento rinkimais ir 2025 m. parlamento rinkimais. Taigi ES būtina ir aktualu įtraukti Rusijos hibridinio karo problemų sprendimą kaip pagalbos sritį. Ir ES, ir dabartinė Moldovos vyriausybė tikisi, kad EUPM galėtų veiksmingai mažinti Rusijos hibridinio kišimosi į rinkimų procesus riziką. Rusijos grėsmių spektras apima tiek Rusijos kariškių buvimą Padniestrės regione, tiek informacines kampanijas, kurios sustiprina ir suginklina politinius ir socialinius bei ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria Moldovos valdžios institucijos. Taip siekiama kurstyti visuomenės nepasitenkinimą, ypač tuose regionuose, kurie yra stipriai susiję su rusų kultūra, pavyzdžiui, Gagauzijos autonominiame regione.

EUPM Moldovoje, vadovaujama Rumunijos diplomato Cosmino Dinescu, turi pradinius dvejų metų įgaliojimus ir šiuo metu formuoja komandą. Misijoje, kurios būstinė yra Kišiniove, galiausiai dirbs 40 tarptautinių ir 7 vietiniai darbuotojai. Ji savo veiklą koordinuos su ES delegacija Moldovoje. Pagrindiniai EUPM naudos gavėjai yra Moldovos krizių valdymo institucijos. Atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą regione, misija siekiama didinti pasirengimą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Be to, į įgaliojimus įtraukta veikla, susijusi su kibernetiniu saugumu ir kova su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI). Pradinis misijos biudžetas – 13,4 mln. eurų, jis gali būti koreguojamas pagal besikeičiančius poreikius.

EUPM Moldovoje išsiskiria tuo, kad ypatingą dėmesį skiria ne įprastinėms, o hibridinėms grėsmėms, kylančioms iš Rusijos. Jos stiprinami gebėjimai gali duoti ilgalaikių teigiamų rezultatų krizių valdymo, išankstinio perspėjimo sistemų, grėsmių nustatymo, identifikavimo ir priskyrimo srityse saugumo sektoriuje, nepriklausomai nuo geopolitinių pokyčių. Jei ši misija bus sėkminga, ją būtų galima pritaikyti ir kituose regionuose, kuriuose ES susiduria su užsienio informacinėmis manipuliacijomis ir kišimusi dalyvaujant tokioms geopolitinėms veikėjoms kaip Rusija ar Kinija.

Išvados

Keturių naujų BSGP misijų pradžia ES kaimyninėse šalyse yra svarbus etapas įgyvendinant ES geopolitines ambicijas regione. Labai svarbu, kad ES, dislokuodama šias misijas, vadovautųsi geostrategine vizija, nes jos gali prisidėti prie rytinių sienų stabilumo ir saugumo. Labiau nuspėjama rytinė kaimynystė turi įtakos ES plėtros procesui, taip pat visos ES susisiekimui ir energetiniam saugumui.

ES turi reikiamų išteklių kaimyninių šalių stabilumui palaikyti, daugelis jų jau įtraukti į plėtros paketą. EUPM misija Moldovoje atlieka itin svarbų vaidmenį teikiant pagalbą, kurios paskirtis – stiprinti institucinius gebėjimus kovoti su dezinformacija ir didinti šalies atsparumą piktavališkam kišimuisi. Karinės EUMAM įkūrimas Ukrainoje turi didelę reikšmę šalies nacionalinio saugumo stiprinimui ir padidina jos perspektyvas veiksmingiau įgyvendinti stojimo į ES darbotvarkę. EUMA misija Armėnijoje atlieka svarbų vaidmenį mažinant konflikto tarp Armėnijos ir Azerbaidžano galimybę. Padidėjęs regioninis saugumas Pietų Kaukazo regione taip pat gali daryti teigiamą įtaką kaimyninio Sakartvelo stabilumui.

Apibendrinant galima teigti, kad BSGP misijų dislokavimas rodo didėjantį ES įsipareigojimą skatinti stabilumą ir stiprinti regioninį saugumą kaimynystėje. Vis dėlto, siekdama užtikrinti šių misijų veiksmingumą ir ilgalaikį tvarumą, ES turi būti geopolitiškai ištverminga, turėti galimybę naudotis patikimais finansiniais ištekliais ir lanksčiai prisitaikyti prie saugumo aplinkos pokyčių.