Sakartvelo protestai 2.0: tarp politinių ambicijų ir europinių vertybių

Sakartvele jau trečią savaitę vyksta masiniai protestai, kuriais kartvelai kovoja dėl savo ateities Europoje. Matant, kad Sakartvelo Europinė ateitis atsidūrė pavojuje, visuomenės protestai kilo jau pernai, kai buvo pateiktas panašus įstatymo projektas. Reaguodama į tuometinius protestus, „Sakartvelo svajonė“ viešai įsipareigojo negrąžinti įstatymo projekto – tačiau savo pažadą sulaužė. Tai kartų, vertybių ir ateities vizijų susidūrimai, kurių rezultatas gali nulemti tiek šalies Europinę integraciją, tiek ir geopolitinę kryptį.

Panašūs pilietinės visuomenės veiklą ribojantys įstatymai veikia Rusijoje, Baltarusijoje, Kirgizijoje, Egipte ir Nikaragvoje, vargiai galinčiose būti pavyzdžiu šaliai ES kandidatei.

2024 m. balandį valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ vėl pristatė rusiško stiliaus įstatymo projektą „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“. Pagal šį įstatymą, bet kuri nevyriausybinė organizacija ar žiniasklaidos priemonė, gaunanti bent 20% finansavimo iš užsienio šaltinių, būtų pažymėta kaip organizacija, vykdanti užsienio valstybės interesus. Tai paliestų visas Sakartvelo NVO bei daugelį nepriklausomų žiniasklaidos organizacijų, kurių veiklą iki šiol rėmė ES, šalys narės bei JAV ir kurios labai priklauso nuo užsienio finansavimo. Oficialiais duomenimis, tokių nevyriausybinių organizacijų yra apie 4000 (prie jų priskaitomos ir kai kurios mokyklos, labdaros bei religinės organizacijos). Tokia privaloma žyma smarkiai pakenks organizacijų reputacijai, įstatymas leidžia vykdyti patikrinimus kas šešis mėnesius, o radus pažeidimų – laukia didelės piniginės baudos. Panašūs pilietinės visuomenės veiklą ribojantys įstatymai veikia Rusijoje, Baltarusijoje, Kirgizijoje, Egipte ir Nikaragvoje, vargiai galinčiose būti pavyzdžiu šaliai ES kandidatei.

Ši valdžios iniciatyva tiesiogiai kertasi su įsipareigojimais Europos Sąjungai siekiant narystės. 2023 m. pabaigoje ES išvardino devynias rekomendacijas Tbilisiui, tarp kurių – užtikrinti žodžio ir susirinkimo laisvę, sumažinti oligarchijos įtaką šalies politiniame gyvenime bei „konsultuotis ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, leidžiant jai prasmingai dalyvauti teisėkūros ir politikos formavimo procesuose ir užtikrinti, kad jie galėtų laisvai veikti.“ Aukščiausi ES vadovai jau viešai pareiškė, kad šis vadinamasis „užsienio įtakos įstatymas“ nesutampa su europinėmis vertybėmis bei normoms ir jį priėmus integracijos procesas sustotų. Europos Parlamentas buvo dar griežtesnis ir pasiūlė svarstyti sankcijas Sakartvelo valdžios atstovams.

Panašu, kad „Sakartvelo svajonei“ reikalavimai siekiant šalies ES narystės yra labiau kliuvinys, ypač artėjant parlamento rinkimams šių metų rudenį.

Sakartvelo valdžia į šiuos nedviprasmiškus raginimus atsiimti įstatymo projektą kol kas nereaguoja. Panašu, kad „Sakartvelo svajonei“ reikalavimai siekiant šalies ES narystės yra labiau kliuvinys, ypač artėjant parlamento rinkimams šių metų rudenį. Partijos garbės pirmininkas ir turtingiausias Sakartvelo žmogus, Bidzina Ivanišvilis, viešoje kalboje prieš partijos rėmėjus pripažino, kad šis įstatymas – jo idėja, kuria jis siekia pažaboti NVO ir kritiškos žiniasklaidos veiklą. „Mes verčiame juos eikvoti energiją, kurią jie ketino panaudoti per rinkimus. Dabar jie švaisto ją gatvėse. „Agentūra“ nusilps, bus išsekusi,“ – kalbėjo Ivanišvilis. Jo partija valdžioje jau 12 metų, tačiau jie pasiryžę laimėti ir ateinančius rinkimus. Nenuostabu, kad paskutiniu metu „Sakartvelo svajonės“ ryšiai stiprėja su tokiomis šalimis kaip Vengrija ar Azerbaidžanas, kur demokratijos indeksas taip pat nėra aukštas.

B. Ivanišvilio planai kertasi su ES propaguojamomis demokratijos ir pliuralizmo normomis. Ši įtampa tarp vidaus politikos ir tarptautinių įsipareigojimų turės įtakos ateities politinei dinamikai Sakartvele. „Sakartvelo svajonės“ įstatymų leidėjai ėmė atvirai kvestionuoti stojimą į ES, teigia, kad ES lėšos nėra skaidrios, ir vis dažniau tvirtina, kad pati ES nėra pasirengusi plėtrai. Tai vyksta nepaisant to, kad stojimą į ES palaiko didžioji gyventojų dauguma, o iki 80% kartvelų nori, kad šalis taptų Sąjungos dalimi.

Nepaisant daugiatūkstantinių protestų ir tarptautinių partnerių pasipiktinimo, įstatymo projektas jau buvo patvirtintas Sakartvelo parlamento Teisės komitete ir priimtas dviem svarstymais plenariniame posėdyje. Paskutinis balsavimas planuojamas gegužės viduryje, o įstatymas turėtų įsigalioti rugpjūčio mėnesį – prieš pat artėjančius parlamento rinkimus. Nors Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vadovų raginimai laikytis pasižadėjimų ir užtikrinti žmogaus teises gali būti nepakankami, tai išlieka svarbi išbandymo akimirka Sakartvelo siekiui tapti ES nare.

Paskutiniais metais Sakartvelo ekonominė priklausomybė nuo Rusijos išaugo, šimtai tūkstančių Rusijos piliečių persikėlė į Tbilisį ir kitus didžiuosius miestus, o karinės bazės – esamos ir planuojamos – okupuotose Sakartvelo teritorijose nuolat primena apie galimas saugumo grėsmes.

Sakartvelo vidaus įtampos neigiamai atsiliepia šalies saugumui bei daro ją dar pažeidžiamesnę Rusijos įtakai. Maskva neslepia savo paramos dabartinei Sakartvelo vadžiai, kuri nuo pat pradžių siekė normalizuoti santykius su Rusija. To pasėkoje, paskutiniais metais Sakartvelo ekonominė priklausomybė nuo Rusijos išaugo, šimtai tūkstančių Rusijos piliečių persikėlė į Tbilisį ir kitus didžiuosius miestus, o karinės bazės – esamos ir planuojamos – okupuotose Sakartvelo teritorijose nuolat primena apie galimas saugumo grėsmes. Stiprėjančios autokratinės tendencijos Sakartvele didina šalies atskirtį nuo Vakarų, ir taip pat atliepia Maskvos imperialistines ambicijas išlaikyti kaimynines šalis savo orbitoje. Nenuostabu, kad Kremlius atvirai palaiko ir vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą, kuris „sustiprintų kartvelų nepriklausomybę nuo Vakarų“.

Nepaisant daugiatūkstantinių protestų ir tarptautinių partnerių pasipiktinimo, įstatymo projektas jau buvo patvirtintas Sakartvelo parlamento Teisės komitete ir priimtas dviem svarstymais plenariniame posėdyje. Paskutinis balsavimas planuojamas gegužės viduryje, o įstatymas turėtų įsigalioti rugpjūčio mėnesį – prieš pat artėjančius parlamento rinkimus. Nors Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vadovų raginimai laikytis pasižadėjimų ir užtikrinti žmogaus teises gali būti nepakankami, tai išlieka svarbi išbandymo akimirka Sakartvelo siekiui pasipriešinti Rusijos įtakai ir išlaikyti integracijos į Europos Sąjungą kryptį.