Kinija ir Pietryčių Azija 2023-3. Duobėtas Kinijos kelias: Ekonominė turbulencija ir ilgas mantijas vilkintis jaunimas

2022 m. pabaigoje buvo dedamos didelės viltys į greitą Kinijos ekonomikos atsigavimą, kuris savo ruožtu taptų pagrindiniu pasaulinės ekonomikos augimo katalizatoriumi. Po trejų metų griežtų „nulinio COVID“ politikos judėjimo ribojimų, privalomojo masinio testavimo ir nesibaigiančių karantinų Kinijos vyriausybė gana netikėtai nusprendė atsisakyti šios politikos, kuri jau spėjo paralyžiuoti gamybą, užgniaužti paklausą ir sukelti didžiausią nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio šalies ekonomikos nuosmukį. Rinkoms reaguojant į Kinijos politikos pokyčius pakilo pasaulinės naftos ir kitų prekių kainos: tikėtasi, kad paklausa iš Kinijos šoktels į neregėtas aukštumas. Vis dėlto realybė pasirodė kur kas niūresnė: užkurti antrą didžiausią pasaulio ekonomiką ir atgauti užsienio investuotojų bei verslininkų pasitikėjimą anaiptol nėra paprasta. Be to, dėl lėtėjančio ekonominio augimo į paviršių ima kilti Kinijos ilgai ignoruotos sisteminės problemos. Šioje analitinėje apžvalgoje didžiausias dėmesys skiriamas keletui aspektų: dabartinei Kinijos ekonomikos būklei ir svarbiems jos rodikliams, nekilnojamojo turto ir bankų sektoriams ir jaunimo nedarbui, kuris yra svarbiausias socialinis iššūkis.

Kinijos ekonomikos būklė: indikatoriai

Ekonomikos augimas

Kinijos vyriausybė buvo išsikėlusi tikslą 2023 m. pasiekti „maždaug 5 proc.“ ekonomikos augimą, implikavusį pastangą prognozuoti atsargiau. Tačiau jau kovo mėn. Kinijos premjeras Li Čiangas pažymėjo, kad pasiekti šį tikslą nebus lengva. Įvairiose prognozėse šiuo metu sutariama, kad 5 proc. augimas Kinijos ekonomikai tebėra iššūkis.

Popandeminių 2023-iųjų pradžia daugmaž atitiko lūkesčius: pirmieji rezultatai rodė ankstyvus ekonomikos atsigavimo požymius. Vis dėlto nuo antrojo ketvirčio ekonominė veikla pradėjo signalizuoti problemas. Kaip pažymėjo Honkongo UBS banko vykdomasis direktorius ir vyriausiasis ekonomistas Vangas Tao, neilgai trukus „nekilnojamojo turto sektoriaus atsigavimas beveik sustojo, [būsto] pardavimai ėmė dar labiau mažėti, <…> vietos valdžios institucijos susidūrė su finansiniais iššūkiais, sumažino biudžeto išlaidas, kurios taip pat apribojo augimą <…>, pramonės sektorius pradėjo mažinti atsargų kiekį ir antrajame ketvirtyje vartojimo atsigavimas sulėtėjo.“

1 pav. Kinijos BVP ketvirtinis augimas. Šaltinis: Kinijos nacionalinis statistikos biuras, TradingEconomics.com.

Vis dėlto, remiantis pastarojo meto ekonominiais duomenimis, atrodo, kad šalies ekonomika pamažu ropščiasi iš duobės. Rugsėjo mėnesį, nepaisydamas likusių iššūkių, kurie bus aptariami žemiau, Kinijos premjeras Li Čiangas pabrėžė toliau neabejojantis Kinijos ekonomikos galimybėmis pasiekti išsikeltą 5 proc. augimo tikslą. Nors užsienio prognozės atsargesnės, tačiau ir jose spėjama, kad Kinijai visgi gali pavykti pasiekti apatinį savo „maždaug 5 proc.“ tikslo slenkstį. Rugsėjį „Reuters“ atliktoje 76 analitikų apklausoje prognozuojama, kad šalies ekonomika augs 5 proc. (liepą buvo prognozuojamas 5,5 proc. augimas). Šis atsargus, bet vis dėlto optimistinis požiūris yra atsakas į vyriausybės įgyvendintas ekonomikos stabilizavimo priemones, be to, šiokį tokį pozityvumą rodo ir kai kurie ekonominiai rodikliai.

2 pav. Naujausios Kinijos ekonomikos augimo prognozės 2023 ir 2024 metams. Šaltinis: oficialios interneto svetainės.

Neseniai (rugsėjo 28 d.) publikuotame Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešime spaudai išreiškiama pozityvesnė perspektyva. TVF komunikacijos direktorė Julie Kozack pažymi: „Visai neseniai teko stebėti ekonomikos lėtėjimą nuo pirmojo ketvirčio. Tačiau naujausi duomenys – kiek įvairesni, matyti stabilizavimosi ženklų. Mes ir toliau prognozuojame, kad Kinijai 2023 m. pavyks pasiekti išsikeltą maždaug 5 proc. augimo tikslą.“ Pozityvesnės prognozės taip pat glaudžiai susijusios su aktyviomis valstybės intervencijomis ir įvairių priemonių įgyvendinimu (žr. toliau pateiktą lentelę).

3 pav. Naujausios priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė. Šaltinis: „Reuters“.       

Infliacija

Liepos mėn. duomenys sukėlė nerimo audrą Kinijoje užfiksavus 0,3 proc. defliaciją, dėl kurios atsirado nuogąstavimų, kad šalis gali įkristi į defliacijos bedugnę. Vis dėlto Kinijos vartotojų kainų lygis rugpjūtį grįžo į teigiamą diapazoną, o tai rodo Kinijos ekonomikos stabilizacijos požymių nulemtą defliacijos veiksnių silpnėjimą. Vakarų žiniasklaidoje taip pat pastebimas pozityvesnis infliacijos vertinimas. Vis dėlto tikslesnio bendro vertinimo dar teks palaukti: 2023 m. rugpjūtį Kinijos vartotojų kainos kilo 0,1 proc., ne maisto produktų kainos padidėjo 0,5 proc., būsto – 0,1 proc., sveikatos apsaugos – 1,2 proc., o švietimo – 2,5 proc., tačiau transporto kainos krito 2,1 proc., maisto produktų – 1,7 proc., o kiaulienos kainos mažėja ir toliau.4 pav. Mėnesinė infliacijos norma. Šaltinis: Kinijos nacionalinis statistikos biuras, TradingEconomics.com.

Pramoninė veikla

Dar vienas svarbus Kinijos gamybos sektoriaus būklės rodiklis – pramoninė veikla. Šiuo atžvilgiu Kinijoje taip pat pastebima nerimą kelianti tendencija: kaip praneša „Reuters“, rugpjūtį Kinijos gamybinė veikla traukėsi penktą mėnesį iš eilės. Visgi rugsėjo mėn. statistiniai duomenys šiek tiek pozityvesni: gamybinė veikla pirmą kartą per šešis mėnesius rodė plėtros požymius.5 pav. Oficialus Nacionalinio statistikos biuro (NBS) gamybos pramonės PMI indeksas. Šaltinis: Kinijos nacionalinis statistikos biuras, TradingEconomics.com.

Oficialus Nacionalinio statistikos biuro (NBS) gamybos pramonės PMI indeksas pakilo nuo 49,7 2023 m. rugpjūtį iki 50,2 rugsėjį ir viršijo rinkos prognozuotą 50,0 vertę (daugiau nei 50 reiškia plėtrą, o mažiau nei 50 – susitraukimą). Šis perėjimas prie pramonės plėtros buvo nematytas nuo kovo mėn. ir yra susijęs su centrinės valdžios įgyvendintomis ekonominėmis priemonėmis. Pasak NBS, pramonės produkcijos apimtis didėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė sparčiausią tempą (52,7), o naujų užsakymų ir pirkimo lygiai taip pat augo antrą mėnesį iš eilės (50,5 ir 50,7). Vis dėlto toliau krito užsienio pardavimai, tik šiek tiek lėčiau (47,8). Sąnaudos taip pat toliau sparčiai didėjo (59,4), o pasitikėjimas išliko gana aukštas (55,5).

Nekilnojamojo turto sektorius

Nepaisant augančio optimizmo, Kinijos nekilnojamojo turto sektorius išlieka milžiniškas iššūkis šaliai. Problemos, atsiradusios po „trijų raudonų linijų“[1]norminių aktų priėmimo prasidėjus 2020 m. Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus krizei, artimiausiu metu tikrai niekur nedings. Nors vyriausybė priėmė daugybę sektoriaus gaivinimo priemonių, vėliausios naujienos kelia nerimą.

Rugpjūčio 28 d. po 17 mėn. trukusio suspendavimo prekybą akcijomis pradėjusios Kinijos didžiausios nekilnojamojo turto vystytojos „Evergrande Group“ akcijų kaina nukrito daugiau nei 70 proc. Be to, bendrovės planas restruktūrizuoti skolas susidūrė su rimtomis problemomis: rugsėjo 24 d. „Evergrande“ išplatino pareiškimą, kuriame pažymėjo negalinti normalizuoti savo veiklos ir pereiti prie planuotos restruktūrizacijos, nes atliekamas tyrimas dėl jos pagrindinio padalinio Kinijoje „Hengda Real Estate Group“. Tiek bendrovės, tiek Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus likimas lieka neaiškus.

Šį sektorių apgaubusios problemos – sudėtingos ir giliai įsišaknijusios. Kaip pažymi „Grow Investment“ vyriausiasis ekonomistas Hao Hongas, „Kinijos urbanizacijos bumas, atrodo, artėja prie pabaigos, o tai pridarytų dar daugiau problemų jau ir taip paliegusiam nekilnojamojo turto sektoriui“. Problema didėjo daugybę metų: Kinijos urbanizacijos greitis, iki tol neatsilikdavęs nuo spartaus nekilnojamojo turto plėtros tempo, dabar artėja prie savo ribos. Kitaip tariant, šalyje gali nepakakti žmonių pastatytam ar šiuo metu statomam būstui apgyventi. Negebėjimas palaikyti normalios nekilnojamojo turto sektoriaus būklės yra didesnis iššūkis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ekonominis gyvybingumas ir augimas yra glaudžiai susiję su statybų sektoriumi; bet koks sulėtėjimas turi ilgalaikių pasekmių. Ryškus paklausos ir bendros plėtros sumažėjimas neigiamai paveiks kitus sektorius – pavyzdžiui, finansų (paskolos ir investicijos) ir gamybos (buitinė technika, statybinės medžiagos ir pan.). Apskritai, atsižvelgiant į dešimtmečius trukusį Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus, kaip ekonominės plėtros variklio, prioretizavimą, šalies nesugebėjimas užkirsti kelią šio sektoriaus žlugimui gali turėti katastrofiškų padarinių.

6 pav. Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus būklė. Šaltinis: „LSEG Datastream“, Kinijos nacionalinis statistikos biuras.

Bankų sektorius

Pernai įsiplieskę Henano protestai išryškino sistemines problemas Kinijos bankų sektoriuje, kuris smarkiai nukentėjo ir reikšmingai sumažino visuomenės pasitikėjimą finansų įstaigomis. Šiais metais problemos, panašu, tik dar labiau išplito. Naujausias abejonių šaltinis susijęs su Kinijos šešėlinių bankų sektoriumi. Kinijos šešėliniai bankai – tai finansų įstaigos, teikiančios investicijų ir paskolų paslaugas, kurios nėra reguliuojamos tipiniams bankams taikomais norminiais aktais. Šis konkretus sektorius yra glaudžiai susijęs su nekilnojamuoju turtu ir šalies statybų bumu, nes projektų vystytojams teikė didžiules paskolas. Todėl nekilnojamojo turto sektoriaus bėdos sukuria milžinišką spaudimą šešėlinių bankų sektoriui, nes ima plisti mokėjimo įsipareigojimų nevykdymas.

Kaip teigia „The Economist“, šiuo metu pigiai parduodamos Kinijos šešėlinio skolintojo „Xinhua Trust“ akcijos. Pranešime teigiama, kad bendrovės turtas, įskaitant automobilius, teismo įsakymu parduodamas varžytinėse. Smulkieji akcininkai netgi bando parduoti smarkiai nuvertėjusias savo akcijas e. prekybos platformose. Kita didelė Kinijos fondų valdymo bendrovė „Zhongrong“ neseniai išplatino pareiškimą, kuriame nurodo, kad mokėjimo nevykdymo priežastys yra „išoriniai ir vidiniai veiksniai“. Viena didžiųjų turto valdymo bendrovių „Zhongzhi Enterprise Group“ savo investuotojams taip pat atskleidė poreikį restruktūrizuoti skolą.

Jaunimo nedarbas: „Žinios keičia likimą?“

Si Dzinpingo 2018 m. ištarta frazė „知识改变命运“ (liet. „Žinios keičia likimą“) dabar skamba išties dviprasmiškai. 2023 m. Kinijos universitetus baigė rekordinis skaičius absolventų – 11,6 mln. Bet įdomiausia tai, kad netgi nustojus taikyti COVID-19 ribojimus jaunimo nedarbo lygis Kinijoje – priešingai nei Vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje – ne tik nenukrito, bet ir ėmė dar sparčiau augti. 7 pav. Jaunimo nedarbo lygis Kinijoje. Šaltinis: Kinijos nacionalinis statistikos biuras, TradingEconomics.com

1919 m. moderniosios kinų literatūros pradininkas Lu Siunas parašė pasakojimą „Kongas Idzi“. Kongas Idzi – tai nenusisekęs akademikas, įkūnijęs rūsčią „senosios“ imperinės Kinijos realybę ir jos nuožmią imperinę egzaminavimo sistemą. Jo nesėkmė egzaminuose užkirto visus kelius gauti valstybines pareigas. Šiuo pasakojimu siekiama kritikuoti „senąją“ visuomenę, kurioje žmonių, kurie gyvenimą paskiria mokslui, pastangos tampa bevaisėmis, jei jie neišlaiko egzaminų; jis taip pat parodo „senosios“ visuomenės abejingumą tokiems žmonėms. Kongas Idzi visuomet vilkėdavo ilgą mantiją ir gerdavo stovėdamas – daug pasakantis simbolizmas[2].

8 pav. Memas, kuriame rašoma: „Jaunimas nesupranta Kongo Idzi, tačiau suaugę patys juo tampa.

“Nieko stebėtina, kad pasakojimas apie Kongą Idzi pastaruoju metu išpopuliarėjo – ypač tarp darbo neturinčių jaunų žmonių. Didelio išsilavinusių jaunų žmonių nedarbo lygio fone Kongas Idzi tapo populiariu memu (žr. 8 pav.) – taip kritikuojama sistema ir ateities perspektyvų nebuvimas. Tačiau gilioji pasakojimo apie Kongą Idzi prasmė neabejotinai nėra palanki KKP. Taigi Kongas Idzi susilaukė vyriausybės dėmesio, įžiebusio skaitmeninį žodžių karą internete. Kinijos valstybinės žiniasklaidos priemonė CCTV, kurios straipsniai viena ar kita forma taip pat pasirodo kitose žiniasklaidos priemonėse, į Kongo Idzi staigų išpopuliarėjimą sureagavo darbo neturinčio jaunimo užsipuolimu. Straipsnyje aiškinama, kad jaunimas pernelyg išrankus ir turėtų – priešingai nei Kongas Idzi – „nusivilkti savo mantijas“ ir priimti tokius darbo pasiūlymus, kokių yra. Straipsnyje teigiama:

„Studijos ir akademinės kvalifikacijos gali praturtinti mūsų sielas ir pagerinti mūsų gebėjimus. Nors tai [išsilavinimas] mums leidžia įgyti žinių ir tampa tarpine stotele į platesnį pasaulį, [visuomenė neturėtų] dalyti pasaulio į tris, šešias ar devynias klases ir nusistatyti taisykles ir sudaryti sąlygas akademinei kvalifikacijai tapti mūsų rankas ir kojas surišančia ilga mantija.“

Panašią žinutę paskelbė ir Komunistų partijos jaunimo lyga.

Toks oficialusis atsakas sukėlė daugiau pasipiktinimo; dėl to sugriežtėjo cenzūra ir su Kongu Idzi susijusių temų ribojimai. Vis dėlto palaikymo žinutės nesiliovė, įskaitant giliau situaciją reflektuojančias esė. Kaip matyti šioje išoriniame archyve išsaugotoje esė, autorius oficialų atsaką vertina neigiamai: „Tai – struktūrinė socialinė problema. Visgi valstybinė žiniasklaida, ignoruodama dramblį kambaryje, situaciją piešia kaip asmeninę problemą: jei negali rasti pakankamai darbo vietų, tai yra tavo paties kaltė ir visuomenės dėl to nekaltink.“

Kitos išorinėje saugykloje išsaugotos esė autorius teigia: „Visi suprantame, kodėl [vyriausybė] prašo Kongo Idzi nusivilkti mantiją ir traukti rikšą. Tai – būdas spręsti daugybės bedarbių kongų idzi problemą juos „nukreipiant“ imtis darbų, kurie neturi nieko bendro su jų studijų kryptimis ar akademiniais laipsniais.“

9 pav. „Weibo“ įrašas, kuriame kritikuojamos vyriausybės pastangos suversti kaltę jaunimui. Jame rašoma: „Nusivilkti mantiją? Ar jūs visi juokaujate? Daugiau nei dešimt metų dėjau visas pastangas, kad ją gaučiau, o jūs prašote ją nusivilkti? Ar jums tai atrodo įmanoma? Ketinu ne tik jos nenusivilkti, bet ir dėti visas pastangas, kad ją pagerinčiau ir pagražinčiau.“ Šaltinis: „Weibo“ įrašas.

Įdomu tai, kad Kinijos vyriausybei pavyko rasti gana paprastą šios problemos „sprendimą“ trumpajam laikotarpiui: nuo rugpjūčio jaunimo nedarbo lygis nebebus skelbiamas dėl poreikio „optimizuoti ir gerinti“ statistiką. Todėl, nors ir bus sudėtinga stebėti jaunimo nedarbo lygio dinamiką neturint prieigos prie statistikos, aišku viena: paprasto vaisto nuo šios problemos nėra.

Išsilavinusio jaunimo nedarbas dažnai tampa tiksinčia bomba, o precedentų ilgai ieškoti nereikia: viena pagrindinių Arabų pavasario priežasčių buvo susijusi su darbo neturinčiu ir gyvenimo kokybe nusivylusiu jaunimu. Pavyzdį rasime net ir pažvelgę į Kinijos naujųjų laikų istoriją: sistema nepatenkintas jaunimas buvo viena pagrindinių varomųjų jėgų 1989 m. Tiananmeno aikštės protestuose. Taigi ši ilgą laiką apleista socialinė grupė gali tapti egzistencine grėsme KKP.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad KKP aktyviai mokosi iš istorinių precedentų – ar tai būtų Sovietų Sąjungos žlugimas, ar Tiananmeno aikštės protestai, ar Arabų pavasaris. Dėl nuožmios cenzūros sistemos, visiškos visuomenės kontrolės ir nuolatinio stebėjimo anaiptol nelieka daug erdvės jaunimui mobilizuotis ir formuoti savo interesų grupę. Neseniai įvykęs susidorojimas su reiškiančiais nepritarimą (nukreiptas prieš LGBT bendruomenę ir žmogaus teisių advokatus) asmenimis aiškiai parodo, kokia griežta tampa ši sistema. Nors centrinė valdžia šiuo metu iš esmės ignoruoja šią nedarbo problemą, labai tikėtina, jog ji dės dvigubai daugiau pastangų, siekdama užtikrinti, kad visuomenės kontrolė visada išliktų KKP rankose.

[1] Finansų reguliavimo gairės, grįstos trimis taisyklėmis: a) įsipareigojimas negali viršyti 70 proc. viso turto; b) rezervai turi būti ne mažesni nei 100 proc. trumpalaikės skolos; c) grynoji skola negali viršyti nuosavo kapitalo daugiau nei 100 proc.

[2] Aukštesniosios klasės atstovai vilkėdavo ilgas mantijas ir gerdavo sėdėdami, o žemesnės klasės – vilkėdavo trumpus marškinius ir gerdavo stovėdami. Kongas Idzi, abu elementus sujungdamas, simbolizuoja svajonių ir rūsčios realybės sandūrą.