Sveiki, po atostogų sezono grįžtame su savaitiniu RESC naujienlaiškiu. Kaip ir visuomet, apie tai, kas įvyko pastaruoju metu, skaitykite žemiau.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai šią savaitę susitiko Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur aptarė galimą bendradarbiavimą ne tik karinėje, bet ir technologijų srityje. Būtent šių šalių bendradarbiavimas pastarojoje srityje Vakarų valstybėms, ypač JAV, kelia didžiausią nerimą. „Šiaurės Korėjai būtų svarbios tos technologijos, kurias Rusija turi, nes jų kosmoso, branduolinės energetikos, raketų technologijos buvo gana aukšto lygio ir prieš kelerius metus. Dabar dėl sankcijų įvedimo Rusija pati turi problemų, kaip modernizuoti arba palaikyti technologijas tokiu lygiu, kuriuo buvo įpratusi, bet bent jau tų technologijų perkėlimas į Šiaurės Korėją gali paspartinti dabartinius jos gebėjimus ir papildomu žingsniu padidinti grėsmę, ypatingai amerikiečiams. Šiaurės Korėjos atsilikimas nuo Rusijos egzistuoja dešimtmečius, ir paspartėjus jų technologinei pažangai, JAV įgaus dar vieną labai rimtą priešininką“, – kalbėjo RESC vyr. tyrimų vadovas T. Janeliūnas.
Italijos vyriausybė ketina trauktis iš Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvos (JKI), prie kurios prisijungė 2019 metais ir buvo pirmoji tą padariusi Didžiojo septyneto narė. Tuometinė Italijos vyriausybė, siekdama į šalį pritraukti daugiau investicijų ir didinti itališkų prekių eksportą, susiviliojo pelningos Kinijos rinkos galimybėmis, tačiau lūkesčiai neatitiko realybės. „Nuo Italijos prisijungimo prie JKI šalies eksportas į Kiniją padidėjo nuo 14,5 iki 18,5 mlrd. eurų, o Kinijos eksportas į Italiją išaugo kur kas labiau – nuo 33,5 iki 50,9 mlrd. eurų. Toks prekybos deficitas ilgainiui privertė suprasti, kad JKI nebus ekonominė panacėja, todėl Italijos vyriausybė pradėjo persvarstyti savo poziciją dėl Kinijos“, – naujausioje Kinijos apžvalgoje rašo RESC Kinijos tyrimų programos asocijuotas ekspertas R. Boruta ir RESC stažuotoja E. Pinelytė. Apie šias ir kitas Kinijos vidaus bei užsienio politikos naujienas plačiau galite skaityti čia.
Sakartvelas, skirtingai nei Ukraina ir Moldova, praėjusiais metais negavo Europos Sąjungos kandidatės statuso – anot ES pareigūnų, Sakartvelas privalo reformuoti teismų sistemą, užtikrinti piliečių politines teises ir laisves bei efektyviau tvarkytis su korupcija. Tačiau praėjus daugiau nei metams nuo šio paskelbimo, panašu, jog valstybė vangiai imasi iniciatyvos labiau priartėti prie ES. „Kita vertus, negalima teigti, kad reformos visiškai nėra vykdomos. Tačiau jos neretai yra techninio pobūdžio, dažnai neatliepiančios ar net iškreipiančios tai, ko ES išties reikalauja. To pavyzdys galėtų būti neseniai Sakartvelo parlamento priimtas de-oligarchizacijos įstatymas – viena iš 12 ES nurodytų reikalingų atlikti reformų. EK ir Venecijos Komisija rekomendavo nepriimti įstatymo projekto, kaip jis buvo parengtas valdančiosios partijos, nes juo būtų specifiškai ribojami turtingi opozicijos rėmėjai, bet neribojama ES aršiai kritikuojamo oligarcho B. Ivanišvilio įtaka. Be visa to, valdantieji bando šį epizodą pristatyti kaip tariamą nesusikalbėjimą tarp Europos Komisijos ir jos vienos iš institucijų – Venecijos Komisijos – reikalavimų Sakartvelui“, – biuletenyje rašo RESC Jaunųjų analitikų akademijos dalyvis Saulius Rimutis.
Pirmasis RESC rudens sezono renginys buvo skirtas regioninės saugumo situacijos po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje aptarimui. Kviečiame skaityti trumpą diskusijos santrauką.
RESC projektų vadovas J. Kulys – apie tai, kaip klimato krizės keliami išbandymai susiję su nacionaliniu ir kolektyviniu saugumu: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones…
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
