Publikacijos

Energetinis saugumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. tapo ypač jautriu klausimu Europai, nuo karo pradžios siekiant atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Dėmesį šiai temai Europoje didino ir kiti įvykiai, kaip antai dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimas 2022 m. rugsėjį. Tokie veiksmai karo metu itin pritraukia Vakarų vyriausybių ir visuomenių dėmesį.

Europa ilgai kliovėsi Rusijos energijos ištekliais. Neretai tai buvo grindžiama įsitikinimu, kad iš intensyvios prekybos atsirasianti tarpusavio priklausomybė leis Rusiją paversti tarptautinių taisyklių besilaikančia veikėja. Toks požiūris sunyko Vakarams pradėjus taikyti sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Jau daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis Kalnų Karabacho konfliktas rugsėjo 19 d. dar kart buvo įžiebtas Azerbaidžano karinių pajėgų. Tačiau antradienio vidurdienį pradėti kariniai veiksmai greičiausiai užbaigs „Kalnų Karabacho klausimą“ bent jau karine-politine prasme.

Stojimas į ES ir tolimesnė integracija su Vakarais Sakartvelui gali būti išlikimo klausimas, ką rodo nesibaigianti Kremliaus agresija kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau Sakartvelo valdančioji partija bei už jos stovinčios įtakingos figūros nesiima veiksmų, reikalingų norint tapti pilnaverte Vakarų dalimi: vilkinamos reformos ir toliau pažeidinėjamos piliečių politinės laisvės.

Ukraina patenka į nepavydėtiną padėtį, kai galingiausia (iš viso 5700 MW instaliuotos galios) branduolinė elektrinė Europoje gali kelti tiesioginę, visapusišką grėsmę dėl Rusijos šantažo ir aplinkui vykstančių karinių veiksmų.