Publikacijos

Sausio 13 d. vykę Kinijos Respublikos (Taivano) prezidento ir parlamento (Įstatymų Leidžiamasis Juanis, 立法院) rinkimai praėjo be didesnės intrigos. Trijų kandidatų kovoje nugalėjo ir Taivano prezidentu buvo išrinktas kadenciją bebaigiančios prezidentės Cai Ingven (Tsai Ing-wen, 蔡英文) pavaduotojas Lai Čingte (Lai Ching-te, 賴清德).

Nuo pirmos kovo mėnesio pusės Baltarusijoje vyksta kariuomenės kovinės parengties patikrinimas. Baltarusijos kariuomenės daliniai patikrinime dalyvauja ir pasienyje su Lietuva – Gožoje, Pariečėje, Ašmenoje, Pastovyje.

Sekmadienį, vasario 25 d., Baltarusijoje pasibaigė Atstovų rūmų (žemutinių parlamento rūmų) deputatų ir vietos savivaldos tarybų deputatų rinkimai. Rinkimai vyko mažoritariniu būdu, į 110 vietų Atstovų rūmuose pretendavo 265 kandidatai.

Gruodžio 23 d. Baltarusijoje įsigaliojo Atstovų rūmų diena anksčiau priimtos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos prezidento“ pataisos, kuriomis buvo įtvirtinti konstitucijos pakeitimai, priimti 2022 m. vasario 27 d. referendume. Pagrindinė šios įstatymo redakcijos naujovė – taisyklė, jog tas pats asmuo gali eiti Baltarusijos prezidento pareigas ne ilgiau kaip dvi kadencijas.

2024 m. sausio 13 d. Taivane vyks prezidento ir parlamento rinkimai. Šį kartą politinis spektaklis itin dramatiškas, nes nuomonių apklausos rodo, kad lenktynės bus įtemptos. Kadangi nėra tvirtai pirmaujančio kandidato, pagrindinės politinės partijos laikosi savo ideologijų ir vizijų, siekdamos konsoliduoti pagrindines savo rinkėjų grupes. Prezidento rinkimams skiriamas ypatingas dėmesys, nes prezidentas daro didelę įtaką šalies užsienio politikai ir ypač santykiams tarp Taivano (Kinijos Respublikos - KR) ir Kinijos (Kinijos Liaudies Respublikos - KLR).

San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse su JAV prezidentu Joe Bidenu susitikęs Kinijos lyderis Si Dzinpingas pažymėjo, kad Kinija „neturi plano aplenkti Jungtines Valstijas ar perimti jų pozicijas“ ir kad „Žemės planeta pakankamai didelė ir joje turi pakakti vietos abiem šalims“. Šios Si Dzinpingo žinutės akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniam pareiškimui, esą „Rytai kyla, o Vakarai žlunga“. Tai rodo, kad diplomatijos srityje Pekinas pripažįsta poreikį mažinti įtampą su JAV švelninant poziciją ir demonstruojant mažiau konfrontacinį, pozityvesnį, taikytis linkusį toną.

Pirmame šio sezono Minsko ekspreso tinklalaidės epizode rusų k. Europos humanitarinio universiteto Humanitarinių mokslų ir menų departamento docentas bei tarptautiniu mastu pripažintos ICOMOS-Baltarusija iniciatyvos vadovas dr. Stsiapan Stureika dalinasi įžvalgomis apie kultūros paveldo teoriją ir praktiką Baltarusijoje.

Lapkričio 13 d. buvo pranešta, jog šių metų spalio mėnesį didžiausia Baltarusijos kalio įmonė „Belaruskalij“ pateikė į tarptautinį arbitražą 1 mlrd. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą dėl jai taikomo draudimo vežti kalio trąšas per Lietuvos uostus. Bendrovė teigia, kad šiuo draudimu Lietuva padarė bendrovei žalą ir pažeidė tarptautines prekybos ir laisvo prekių judėjimo taisykles, o taip pat 1999 m. dvišalį susitarimą dėl investicijų apsaugos.

Naujoje „Minsko ekspreso” tinklalaidės serijoje (anglų k.) Brian Whitmore iš Atlantic Council dalijasi savo perspektyva apie Baltarusijos valdžios vertikalės dekonstravimą. Kas yra „Lukašenkos dilema”? Ar Kremlius absorbuos Baltarusiją? Ką gali padaryti Vakarai, kad Baltarusijoje būtų paleisti daugiau nei 1500 politinių kalinių? Kuo Lukašenkos valdžios vertikalė tokia unikali?

Stojimo į Europos Sąjungą (ES) proceso pažangos perspektyvos visų pirma susijusios su dviem pagrindinėmis sritimis: Vakarų Balkanų šalių kandidačių, o taip pat Ukrainos ir Moldovos vidaus pasirengimo stiprinimu ir ES plėtros priemonių rinkinio pritaikymu siekiant užtikrinti, kad stojimo procesas būtų veiksmingas ir negrįžtamas.

Rugsėjo 28 d. JAV valstybės departamento Pasaulinės veiklos centras išplatino specialiąją ataskaitą apie Kinijos veiklą siekiant performuoti pasaulinę informacinę aplinką. Ataskaitoje Kinija kaltinama dėl „apgaulingų ir prievartinių metodų“ naudojimo siekiant „daryti įtaką tarptautinei aplinkai“. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo ataskaitą ir pavadino Jungtines Amerikos Valstijas „melo imperija“, pridėdama, kad „būtent JAV pavertė pasaulinę informacijos erdvę ginklu“.

Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog ir šiemet tarp žinomiausių pasaulio lyderių daugiausiai palankumo sulaukia Ukrainos prezidentas Vlodymiras Zelenskis. Jis vidutiniškai vertinamas 7,3 balo iš 10 galimų. Prieš metus V. Zelenskio vertinimas siekė 7,8 balo.