Publikacijos

RESC tęsia periodinio naujienlaiškio apie Baltarusiją siuntimą, kuriuo siekiama palaikyti pulsą einamuosiuose Baltarusijos įvykiuose ir suteikti galimybę besidominantiems šalies aktualijomis gauti tiesiogines nuorodas į platesnius šaltinius. Pagrindinės naujienlaiškio temos yra susijusios su Baltarusijos užsienio ir vidaus politika, ekonomika, opozicijos veikla, karinėmis naujienomis, socialinių pokyčių stebėjimu.

Rytų Europos studijų centras (RESC), siekdamas prisidėti prie Lietuvos demokratijos tradicijų stiprinimo, organizavo pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Ciklo tikslas buvo aptarti svarbiausias kandidatų nuostatas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Kandidatai prieš pokalbį užpildė RESC paruoštą klausimyną, pagal kurį Lietuvos piliečiai gali susipažinti su kandidatų nuostatomis bei požiūriu į užsienio ir saugumo politiką.

Sakartvele jau trečią savaitę vyksta masiniai protestai, kuriais kartvelai kovoja dėl savo ateities Europoje. Matant, kad Sakartvelo Europinė ateitis atsidūrė pavojuje, visuomenės protestai kilo jau pernai, kai buvo pateiktas panašus įstatymo projektas. Reaguodama į tuometinius protestus, „Sakartvelo svajonė“ viešai įsipareigojo negrąžinti įstatymo projekto – tačiau savo pažadą sulaužė.

Sausio 13 d. vykę Kinijos Respublikos (Taivano) prezidento ir parlamento (Įstatymų Leidžiamasis Juanis, 立法院) rinkimai praėjo be didesnės intrigos. Trijų kandidatų kovoje nugalėjo ir Taivano prezidentu buvo išrinktas kadenciją bebaigiančios prezidentės Cai Ingven (Tsai Ing-wen, 蔡英文) pavaduotojas Lai Čingte (Lai Ching-te, 賴清德).

Nuo pirmos kovo mėnesio pusės Baltarusijoje vyksta kariuomenės kovinės parengties patikrinimas. Baltarusijos kariuomenės daliniai patikrinime dalyvauja ir pasienyje su Lietuva – Gožoje, Pariečėje, Ašmenoje, Pastovyje.

Nepriklausomai nuo birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų baigties, per naująjį 2024–2029 m. politinį ciklą ES turės spręsti nemažai ūmių, bet kartu ir ilgalaikių iššūkių: Rusijos karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais, sisteminę konkurenciją tarp Kinijos ir JAV, augančią globalios ekonomikos fragmentaciją, spartėjančią klimato kaitą ir technologinę transformaciją. Tai, kokius sprendimus priims naujoji ES lyderystė, gali nulemti bent jau kitus dešimt ES – ir Lietuvos joje – metų.

Sekmadienį, vasario 25 d., Baltarusijoje pasibaigė Atstovų rūmų (žemutinių parlamento rūmų) deputatų ir vietos savivaldos tarybų deputatų rinkimai. Rinkimai vyko mažoritariniu būdu, į 110 vietų Atstovų rūmuose pretendavo 265 kandidatai.

Lapkričio 5 dieną įvyksiantys JAV prezidento rinkimai verčia Kiniją vis akyliau ir neramiau suklusti bei klausti: ar numanomi demokratų ir respublikonų kandidatai – dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas – pakeis užsienio politikos trajektoriją Kinijos atžvilgiu?

Baltijos šalių gyventojai laiko Kiniją ekonomine supervalstybe, kuri prisideda prie mažų šalių, tokių kaip Baltijos šalys, vystymosi, nepaisant Pekino keliamų iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.

Rusijos įtakos Lietuvai indeksas yra pirmas tokio pobūdžio bandymas kompleksiškai įvertinti Rusijos įtaką Lietuvai ir nustatyti sritis, kuriose Rusijos poveikis vis dar gali kelti riziką ir grėsmę. Periodiškai atliekamas faktų sutikrinimas leistų stebėti, kaip keičiasi faktinė situacija, ir padėtų atkreipti dėmesį į jautriausias sritis.

Gruodžio 23 d. Baltarusijoje įsigaliojo Atstovų rūmų diena anksčiau priimtos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos prezidento“ pataisos, kuriomis buvo įtvirtinti konstitucijos pakeitimai, priimti 2022 m. vasario 27 d. referendume. Pagrindinė šios įstatymo redakcijos naujovė – taisyklė, jog tas pats asmuo gali eiti Baltarusijos prezidento pareigas ne ilgiau kaip dvi kadencijas.

Praėjo dveji metai nuo Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo ir po jo kilusio Kinijos ir Lietuvos konflikto kulminacijos. Gana tvirta Lietuvos pozicija, priešinimasis autoritarinės šalies spaudimui ir kokybiškai naujas ekonominio valstybės valdymo modelis iš pirmo žvilgsnio gali būti laikomi sėkmės istorija, kurioje Lietuva pati beveik nenukentėjo, o kitiems padėjo suprasti, kad Kinija yra pasirengusi panaudoti visas turimas baudžiamąsias priemones.