Publikacijos

Liepos 19 d. buvo pranešta, jog trimis savaitėmis anksčiau Minsko apygardos teismo buvo nuteistas trisdešimtmetis Vokietijos pilietis Ricas Kriegieris, pripažintas kaltu tuo, jog 2023 m. spalį įvykdė sprogdinimą Ozeriščės geležinkelio stotyje Minsko pakraštyje, kuria naudojasi Baltarusijos kariuomenė krovinių gabenimui.

Birželio 11 d. Minsko teismas dėl šnipinėjimo nuteisė Lietuvos pilietę, buvusią Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoją Eleną Ramanauskienę ir skyrė jai šešerių metų realaus laisvės atėmimo bausmę. E. Ramanauskienė kaltinama tuo, kad esą bendradarbiavo su Lietuvos saugumu ir rinko informaciją apie sanatorijoje besiilsinčius aukštas pareigas užimančius Baltarusijos pareigūnus.

Gegužės 10 d. daugiau kaip 140 nelegalių migrantų bandė šturmuoti Baltarusijos ir Lenkijos sieną iš Baltarusijos pusės. Susirėmimo su pareigūnais metu migrantai į juos mėtė akmenis ir medžių šakas, o pasieniečiai migrantų šturmo bandymą malšino vandens patrankomis. Galiausiai sienos kirtimo bandymas buvo sustabdytas.

Balandžio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo planinis šauktinių pavasarinis siuntimas į karinę tarnybą. Iš viso pašaukta apie 10 tūkst. jaunuolių – šis rodiklis išlieka beveik nekintantis jau apie 10 metų. Dar keli tūkstančiai asmenų kasmet ateina tarnauti savo noru.

Nuo pirmos kovo mėnesio pusės Baltarusijoje vyksta kariuomenės kovinės parengties patikrinimas. Baltarusijos kariuomenės daliniai patikrinime dalyvauja ir pasienyje su Lietuva – Gožoje, Pariečėje, Ašmenoje, Pastovyje.

Sekmadienį, vasario 25 d., Baltarusijoje pasibaigė Atstovų rūmų (žemutinių parlamento rūmų) deputatų ir vietos savivaldos tarybų deputatų rinkimai. Rinkimai vyko mažoritariniu būdu, į 110 vietų Atstovų rūmuose pretendavo 265 kandidatai.

Gruodžio 23 d. Baltarusijoje įsigaliojo Atstovų rūmų diena anksčiau priimtos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos prezidento“ pataisos, kuriomis buvo įtvirtinti konstitucijos pakeitimai, priimti 2022 m. vasario 27 d. referendume. Pagrindinė šios įstatymo redakcijos naujovė – taisyklė, jog tas pats asmuo gali eiti Baltarusijos prezidento pareigas ne ilgiau kaip dvi kadencijas.

Lapkričio 13 d. buvo pranešta, jog šių metų spalio mėnesį didžiausia Baltarusijos kalio įmonė „Belaruskalij“ pateikė į tarptautinį arbitražą 1 mlrd. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą dėl jai taikomo draudimo vežti kalio trąšas per Lietuvos uostus. Bendrovė teigia, kad šiuo draudimu Lietuva padarė bendrovei žalą ir pažeidė tarptautines prekybos ir laisvo prekių judėjimo taisykles, o taip pat 1999 m. dvišalį susitarimą dėl investicijų apsaugos.

J. Garavskio teismo procesas sukūrė keletą precedentų. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai iš centro „Viasna“ kartu su kolegomis iš Europos organizacijų FIDH ir „Trial International“ pirmą kartą istorijoje pasiekė, kad būtų išnagrinėta šių trijų asmenų pagrobimo byla. J. Garavskio teismas taip pat tapo pirmuoju praėjusiu universaliosios jurisdikcijos teismu dėl įvykių Baltarusijoje.

Rugsėjo 25 d. Ukrainos pasienio tarnyba panešė, kad jos duomenimis, Baltarusijos teritorijoje liko iki vieno tūkstančio „Vagner“ grupuotės samdinių iš šešių tūkstančių buvusių liepos mėnesio pabaigoje. Daugiausia tai instruktoriai, dalyvaujantys Baltarusijos kariuomenės dalinių mokymuose.

Rugsėjo 6 d. įsigaliojo naujas A. Lukašenkos dekretas, kuriuo buvo panaikinta anksčiau egzistavosi galimybė užsienyje esantiems Baltarusijos piliečiams keisti pasus ambasadose ir konsulatuose. Nuo šiol tai bus galima daryti tik pačioje Baltarusijoje pagal oficialią registracijos vietą.

Šiemet rugsėjį buvo planuojama surengti didžiausias tradicines Rusijos ir Baltarusijos bendras karo pratybas „Zapad 2023“. Visgi pratybos „Zapad“ greičiausiai neįvyks, galimai dėl Rusijos karinės technikos ir personalo stygiaus.